Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai

Vilius Grabauskas, Janina Petkevičienė¹, Vilma Kriaučionienė¹, Jūratė Klumbienė¹

Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedra, ¹Biomedicininių tyrimų institutas

Raktažodžiai: mitybos įpročiai, išsimokslinimas, vyrai, moterys.

Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti mitybos įpročių ir išsimokslinimo ryšį tarp suaugusių Lietuvos gyventojų. Dalyvaujant tarptautiniame FINBALT HEALTH MONITOR projekte nuo 1994 m., Lietuvoje kas antri metai atliekama trijų tūkstančių 20–64 metų žmonių, atsitiktinai atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų, apklausa paštu. Klausimyną sudarė klausimai apie tirtųjų amžių, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą, mitybos ir kitus gyvensenos įpročius. Straipsnyje pateikiami duomenys apie mitybos įpročių priklausomumą nuo išsimokslinimo. Aukštojo išsimokslinimo žmonių mityba buvo sveikesnė palyginti su žmonėmis, turėjusius tik nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Žmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą, dažniau valgė šviežias daržoves ir vaisius, maistui gaminti vartojo aliejų, valgė žuvį, rečiau gėrė natūralų kaimišką pieną; moterys rečiau valgė mėsą palyginti su moterimis, turinčiomis nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Tačiau aukštojo išsimokslinimo žmonės dažniau sumuštiniams vartojo sviestą; vyrai dažniau valgė fermentinį sūrį, moterys mažiau valgė juodos duonos palyginti su žmonėmis, turinčiais nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. 1994–2002 m. mitybos pokyčių įvyko visose išsimokslinimo grupėse, tačiau mitybos skirtumai tarp išsimokslinimo grupių išliko. Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumus, greta kitų priemonių, būtina gerinti gyventojų mitybą, ypatingą dėmesį skiriant žemesnio išsimokslinimo žmonėms.

Adresas susirašinėjimui: J. Petkevičienė, KMU Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių 4, 50009 Kaunas. El. paštas: profmed@kmu.lt

Straipsnis gautas 2004 05 04, priimtas 2004 09 03