Klinikiniai ir rentgeno podagros ypatumai

Aba Vitėnas, Aldona Bartusevičienė
Vilniaus universitetinė "Raudonojo kryžiaus" ligoninė, Vilniaus universitetinė ligoninė "Santariškių klinikos"

Raktažodžiai: metaboliniai artritai, mikrokristaliniai artritai, podagrinis artritas, podagrinė artropatija, podagrinė nefropatija, hiperurikemija, tofusinė neuroartropatija, rentgenodiagnostika.

Reziumė. Autoriai per 35 metus stebėjo 320 ligonių, sergančių podagriniu artritu. Aprašomos pirminės ir antrinės podagros, podagrinių artritų, tofusinės artropatijos, tofusinių "navikų", podagrinės nefropatijos klinikinė ir rentgeninė simptomatika, diagnostika.

Podagra yra viena seniausiai žinomų ligų, kurią išsamiai aprašė dar Hipokratas. Žodžio "podagra" kilmė literatūroje iki šiol traktuojama įvairiai. Mūsų nuomone, tiksliausiai podagros terminas aiškinamas taip: "podos" - koja ir "agra" (graik.) - skausmas.
Senovėje podagra buvo laikoma karalių, turtuolių ir intelektualų liga. Ja sirgo anglų karalius Henrikas VIII, liuteronų religijos pradininkas Martynas Liuteris, gamtos mokslų kūrėjas Čarlzas Darvinas, rašytojas O. Balzakas ir kt.
Podagra laikoma maisto pertekliaus ir sotumo liga, kuri turi tendenciją dažnėti, pvz., Vokietijoje per pastaruosius 50 metų podagros atvejų padaugėjo 20 kartų. Statistikos duomenimis, Europos ir Amerikos šalyse serga 1 iš 50 suaugusiųjų, o vyrų per 50 metų - 1 iš 20. Podagros išplitimas susijęs su hipodinamija, persivalgymu paukštiena, žvėriena, žuvimi ir ypač kartu su nesaikingu alkoholio vartojimu. Labai svarbų vaidmenį susirgti podagra turi paveldėjimo šeiminiai faktoriai. Literatūroje tai vadinama "podagrine diateze". Gan retai pasitaiko paveldėtas M.Lesch - W.Nyhan sindromas (podagrinis artritas ir nefropatija, padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujo serume, neurologiniai sutrikimai su silpnaprotyste ir agresyviu elgesiu) vaikams ir jaunuoliams iki 16 metų.
Dabartiniu metu podagra laikoma purinių medžiagų apykaitos sutrikimu su uratų kristalų deponavimu minkštuosiuose audiniuose, sąnariuose bei vidaus organuose. Todėl podagra priklauso metaboliniams medžiagų apykaitos sutrikimams - tezaurizmosis uratica ir reumatiniams susirgimams - arthritis uratica (mikrokristalinis artritas) bei urologinėms ligoms - nephropathia uratica. Neretai pasitaiko ir mišrios podagros formų - visceroarthropathia uratica.
Per 35 darbo metus stebėjome 320 ligonių, sergančių podagra. Iš jų vyrų buvo 304 (95 proc.) ir 16 moterų (5 proc.). Daugiausia ligonių - vyrų buvo nuo 40 iki 60 metų. Moterys dažniau sirgo postklimakteriniu periodu. Pirminę podagrą diagnozavome 272 (85 proc.) ligoniams, antrinių metabolinių pakitimų kauluose ir sąnariuose buvo 47 (14,7 proc.) ligoniams. Vienam 9 metų vaikui diagnozavome paveldėtą Lešo - Naichano sindromą. Mūsų tyrimų duomenimis, vertinant anamnezę, apie 20-25 proc. ligonių giminaičiai turėjo podagrai būdingų nusiskundimų. Tai mes siejame ne vien su paveldėjimu, bet ir su panašiu gyvenimo būdu bei mityba. Iš 320 apie 70 ligonių anamnezėje buvo įvairi inkstų patologija (šlapimo takų akmenligė, lėtinis pielonefritas, lėtinis inkstų nepakankamumas).
Pirminės ir antrinės podagros atvejais kraujyje randamas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis (hiperurikemija). Viršutinė uratų normos riba vyrams yra 0,42 mmol/l (7 mg/100 ml), moterims - 0,36 mmol/l (6 mg/100 ml). Uratų kiekis kraujyje per parą svyruoja iki 25 proc. - tai gali būti pagrįsta hiperurikemija. Esant medžiagų apykaitos sutrikimams ir padidėjusiai purinių junginių gamybai, būna metabolinė hiperurikemija, o inkstuose sutrikus purinių medžiagų ekskrecijai - renalinė hiperurikemija. Hiperurikemija sukelia uraturiją. Pastovi hiperurikemija sužadina šlapimo rūgšties kristalų adatėlių sankaupas minkštuosiuose audiniuose, sąnariuose ir kauluose - tai podagrinė osteoartropatija, o inkstuose - podagrinė nefropatija. Uratinių akmenų inkstuose pasitaiko 10-25 proc. ligonių, sergančių podagra.
Kliniškai 75-80 proc. atvejų ūminė podagra prasideda skausmais, daugiausia pėdos I piršto sąnariuose, ypač naktį - tai pododinija, podoalgija, podoniktalgija. Būdinga febrili temperatūra, leukocitozė, pagreitėjęs ENG, šaltkrėtis, pažeistojo sąnario hiperemija, cianozė ir pleiskanojimas. Skausmai palaipsniui mažėja ir išnyksta per 5-10 dienų. Rečiau podagra pasireiškia čiurnos kelio, riešo ir alkūnės sąnariuose. Klubo ir peties sąnarių podagra (rizomelinė forma) ypač retas atvejis. Sunki ilgalaikė skausminga poliartritinė podagros forma. Uratų sankaupa periartikuliniuose audiniuose, sąnariuose ir kauluose sukelia uždegiminę reakciją, audinių pabrinkimą, dėl to formuojasi podagriniai ekstraosaliniai ir intraosaliniai mazgai - tophus. Tofusų konglomeratai sudaro gigantinius mazgus, vadinamuosius navikais (tophus-tumor).
Tiriant rentgenu ūminės podagros atvejais būna minkštųjų audinių vietinis pabrinkimas be sąnarių ir kaulų pažeidimo. Lėtinės podagros atvejais būna destrukcinių pakitimų kauluose ir sąnariuose. Destrukcijos židiniai kaule būna įvairios formos ir dydžio, ryškiais lygiais kontūrais su skleroziniu apvadėliu - lyg skylamušiu pramuštas defektas, vadinamas skylamušio ar kaulo cistos simptomu, kauliniu "tofusu". Būna susiaurėjęs sąnario tarpas, sąnarinių paviršių išgraužų (erozija, uzuracija, osteoartrolizė). Palaipsniui didėja minkštųjų audinių pabrinkimas. Esant terminalinėms ligos stadijoms, stebėjome artrozę, osteofitozę, heterogeninę minkštųjų audinių kalcinozę - 45 (14 proc.) ligonių. Rečiau pasitaikė tofusinė osteoartropatija, primenanti neurogeninę artropatiją, bei gigantiniai tofusiniai navikai - 21 (6,6 proc.) ligonių. Rečiau buvo podagrinių bursitų, epikondilitų, styloiditų ir kt. Labai retai podagra pažeidžia stuburo sąnarius ir diskus (spinalinė forma).
Įvairūs podagros rentgeniniai pakitimai parodyti 1-4 paveiksluose.

1 pav. 41 metų ligonis G.G. Pėdų rentgenograma: pirmųjų pirštų jukstaartikuliniai kaulų defektai (skylamušio simptomas), mažai išreikštas minkštųjų audinių sustandėjimas; dinamikoje po dvejų metų defektų padaugėjo, padidėjo jų matmenys ir minkštųjų audinių reakcija

2 pav. 56 metų ligonis G.S. Išreikšta poliosalinė uratinė osteoartropatija, antrinės osteoartrozės požymiai: pėdos; plaštakos kauluose

3 pav. 52 metų ligonė S.R. Išreikšta pėdų uratinė neuroartropatija. Yra pastovi hiperurikemija, inkstų akmenligė

4 pav. 46 metų ligonis P.M. Tofusiniai navikai: kairės pėdos pirmojo piršto; kairės plaštakos penkto ir dešinės plaštakos ketvirto piršto; dešinio alkūnės sąnario tumorozinis burzitas, alkūnės heterogeninė minkštųjų audinių kalcinozė ir osteofitozė

Podagrinius pakitimus inkstuose stebėjome 67 (21 proc.) ligonių, kuriems buvo nefrokalcinozė, lėtinis pielonefritas, uratinė akmenligė. Retai, esant hiperurikemijai, podagra pasireiškia inkstų akmenlige, o pakitimų sąnariuose ir kauluose aptinkama praėjus 3-5 metams po pirmojo inkstų akmenligės priepuolio (atvirkštinis podagros pasireiškimas).
Podagrinius kaulų ir sąnarių pakitimus reikia skirti nuo artrozės, Heberdeno ir Bušaro mazgų, reumatoidinio artrito, kaulų sarkoidozės, kaulų tuberkuliozės, psoriazinių artritų, įvairių kristalinių artritų ir kt.

Išvados
1. Podagra - sunki ir dažnėjanti liga.
2. Pirminė podagra, kaip sutrikusio metabolizmo liga, pasitaiko 90-95 proc. atvejų, rečiau - antrinė, simptominė podagra.
3. Podagros diagnozę patvirtina hiperurikemija ir uratų kristalai, nustatomi mikroskopiškai tiriant sinovijinį dangalą.
4. Pagrindiniai podagros klinikiniai simptomai: podoalgija (pododinija), podoniktalgija, podagriniai paroksizmai, podagriniai mazgeliai (tofusai) ir jų konglomeratai (tofus-tumorai).
5. Tiriant rentgenu, minkštųjų audinių pabrinkimas, tofusiniai mazgai, kaulų defektai, sąnarinių paviršių išgraužos, artritai, antrinė osteoartrozė, osteofitozė, kalcinozė.
6. Podagriniam inkstui būdinga nefrokalcinozė, lėtinis pielonefritas, akmenligė.
7. Esant uratinei artropatijai, būtina tirti inkstus, o inkstų akmenligei - atlikti pėdų rentgenogramas ir ieškoti besimptominių (latentinių) podagrinių pakitimų.
8. Retos podagros formos yra tofusinė artropatija ir tofusiniai navikai.
9. Minkštųjų audinių pakitimus būtina tirti rentgenu ir sonoskopiškai.

Clinical and radiographic features of podagra
Aba Vitėnas, Aldona Bartusevičienė

Key words: metabolic arthritis, micro crystal arthritis, podagra, podagra arthritis, podagra arthropathia, podagra nephropatia, tophus neuropatia, hyperuricemia, X-ray imaging.
Authors have 35 of experience and followed up for 320 cases with podagra arthritis. 85% of the patients had the primary podagra and 15% had secondary symptomatic podagra. Authors also describe the nine years old child with inherited Lesch-Nyhan syndrome. Article depicts clinical and X-ray podagra features and some peculiar forms of podagra as tophus neuropatia and tophus tumors.

Literatūra
1. Butrimienė I. Mikrokristaliniai artritai.- V., 1998.
2. Erelis P. 180 reumatinių ligų.- V., 1998.
3. Greenfield R. Radiology of bone diseases.- 4th ed.- Philadelphia, 1986.- 926 p.
4. Kliničeskaja revmatologija: Rukovodstvo dlia vracej / Pod red. V.A.Nasonova, M.G. Astapenko.- M., 1989.- 592 s.- Rus.
5. Watt I., Middlemiss H. // Clin. Radiol.- 1975.- Vol. 26.- P. 26-36.

 

Turinys