Sergančiųjų prostatos vėžiu kaulų scintigrafija

Juozas Kiudelis, Zigmundas Satkevičius, Nemira Jurkienė
Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinika

Raktažodžiai: kaulų scintigrafija, 99mTc-MDP, prostatos vėžys.

Reziumė. Kaulų scintigrafiją atlikome 150 ligonių, sergančių prostatos vėžiu. Scintigrafijai kaip radioindikatorių naudojome radiotechneciu žymėtąjį metilendifosfonatą (99mTc-MDP).Tyrimų duomenys rodo, kad 58,7 proc. tirtųjų ligonių buvo radioindikatoriaus padidėjusio kaupimosi židinių, būdingų osteoblastinėms matastazėms, o 41,3 proc. ligonių pakitimų neradome. Osteoklastines (sumažėjusio kaupimosi židinius) metastazes įvertinti yra sunkiau, nes ''šalti'' židiniai gali būti ir dėl trombozės, esant infekciniams procesams, pirminiam navikui, traumai ir kitiems susirgimams. Scintigrafinių pakitimų sergantiesiems prostatos vėžiu, kuriems skaudėjo kaulus, buvo 87,3 proc. atvejų ir tik 12,7 proc. atvejų scintigrafinių pakitimų kauluose neradome. Ligoniams, kuriems kaulų neskaudėjo,42,1 proc. atvejų radome scintigrafinių pakitimų. Tai rodo, kad, ieškant vėžio metastazių kauluose sergantiesiems prostatos vėžiu, scintigrafinis metodas yra jautrus, informatyvus, todėl reikia atlikti kaulų scintigrafiją nelaukiant skausmų kauluose.

Viena pagrindinių indikacijų kaulų scintigrafijai yra vėžio metastazių kauluose diagnostika [1]. Pagrindinis metodo privalumas yra jautrumas: metastazes galima nustatyti nuo 3 mėn. iki 3 metų anksčiau negu šiuolaikiniais rentgenologiniais tyrimo metodais, be to, metastazių galima ieškoti visame skelete [1, 2, 4]. Kaulų scintigrafijai dažniausiai naudojamas radioindikatorius - radiotechneciu žymėtasis metilendifosfonatas (99mTc-MDP). Tačiau šis indikatorius nėra specifiškas metastazių diagnostikai, jis dažnai kaupiasi ir uždegiminiuose židiniuose. Pakitusių scintigramų gali būti ir kitais kaulų pažeidimų atvejais. Norint skirti uždegiminius procesus nuo metastazių ar pirminio tumoro, reikia atlikti trijų fazių scintigrafiją. Esant uždegiminiams procesams, ankstyvosios (iš karto po radioindikatoriaus sušvirkštimo) fazės sintigramose matyti intensyvesnė aplinkinių audinių kraujotaka (daugiau susitelkia 99mTc-MDP). Vėlesnėse scintigramose aplinkinių audinių hiperemija dar labiau išryškėja (radioindikatorius kaupiasi intensyviau). Po 2 val. (trečiosios fazės) scintigramose matyti padidėjęs radioindikatoriaus kaupimasis kaule, aplinkiniuose audiniuose jo kaupimasis nežymus. Apšvitos dozė, sušvirkštus 600 MBq 99mTc-MDP, visam kūnui - 1,0 mGy, o kaulams - 5,0 mGy [2].
Infekcijos židiniams nustatyti geriau tinka 67Ga-citratas. Tačiau, naudojant šį indikatorių, ligonio apšvitos dozė yra didesnė. Pastaruoju metu uždegiminių židinių scintigrafijai naudojami radiotechneciu žymėtieji leukocitai [5, 6]. Šis radioindikatorius yra specifinis uždegiminiams židiniams.
Literatūros duomenimis, į kaulus dažniausiai metastazuoja šių lokalizacijų vėžiai: prostatos - 66-80 proc., krūties - 52 proc., inkstų - 35 proc., skydliaukės - 27 proc., plaučių - 35 proc. atvejų [1, 2]. Metastazės dažniausiai (85 proc. atvejų) būna dauginės, rečiau pavienės. Pagal poveikį kauliniam audiniui jos gali būti osteoblastinės, osteoklastinės arba mišrios.
Šio darbo tikslas - nustatyti scintigrafinio metodo informatyvumą, ieškant metastazių kauluose sergantiesiems prostatos vėžiu.

Ligonių kontingentas ir tyrimo metodika
Kaulų scintigrafiją atlikome 150 sergančiųjų prostatos vėžiu. Iš šio kontingento 55 ligoniams tyrimo metu kaulus skaudėjo, o 95 - neskaudėjo. Kaulų scintigrafiją atlikome su "Picker" firmos "Dayna 4/15" gama kamera ir "PDP 11/40" kompiuteriu. Daviklį priglausdavome kiek įmanoma arčiau kūno paviršiaus, kad skiriamoji geba būtų kiek įmanoma didesnė. Naudojome radiotechneciu (99mTc) žymėtąjį metilendifosfonatą (99mTc-MDP). Šį radioindikatorių (400-600 MBq) injekuodavome ligoniui 1,5-2 val. prieš scintigrafiją. Scintigramas registruodavome priekinėje ir nugarinėje projekcijose. Ligoniams, kuriems pasišlapinus šlapimo pūslėje likdavo daug šlapimo, darydavome dvi dubens kaulų scintigramas: uždengus šlapimo pūslę ir neuždengus jos. Stuburo slankstelių scintigrafinių pakitimų ieškojome nugarinių projekcijų vaizduose. Scintigramas vertinome vizualiai ir kiekybiškai. Lyginome simetriškų kaulų aktyvumą vieno su kitu, o nesimetriškų - padidėjusio kaupimo zoną lyginome su šalia esančia kaulo zona. Normoje radioindikatorius kauluose kaupiasi tolygiai (1pav.). Jei aktyvumas būdavo didesnis nei 30 proc. simetriško arba šalia esančio kaulo tos pačios zonos aktyvumo, vertinome, kad židinys yra patologinis, t. y. osteoblastinės metastazės, jei kaupimasis atitinkamose kaulo vietose mažesnis (''šalti'' židiniai) - osteoklastinės (osteolizinės) metastazės.

1 pav. Normoje radioindikatorius kauluose kaupiasi tolygiai

Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad 58,7 proc. tirtųjų ligonių rasta patologinių radioindikatoriaus kaupimosi židinių scintigramose, būdingų metastazėms, o 41,3 proc. ligonių scintigrafinių pakitimų nerasta (lent.). Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad skausmai kauluose sergančiajam vėžiu ne būtinai rodo kaulų metastazes, tačiau metastazių gali būti ir kai neskauda kaulų.

Lentelė. Kaulų skausmas ir pakitimai scintigramose (sergančiųjų prostatos vėžiu)

54,5 proc. (48/88=0,545) ligonių su mts skaudėjo kaulus.
11,3 proc. (7/55=0,113) ligonių be mts taip pat skaudėjo kaulus.
45,5 proc. (40/88=0,455) ligonių su mts kaulų neskaudėjo.
88,7 proc. (55/62=0,887) ligonių be mts kaulų neskaudėjo.
58,7 proc. (88/150=0,587) tirtųjų ligonių rasta scintigrafinių pakitimų.
41,3 proc. ( 62/150=0,413) tirtųjų ligonių scintigrafinių pakitimų nerasta.
87,3 proc. (48/55=0,873) ligonių , kuriems skaudėjo kaulus, rasta scintigrafinių pakitimų.
12,7 proc. (7/55=0,127) ligonių, kuriems skaudėjo kaulus, nerasta scintigrafinių pakitimų.
42,1 proc. (40/95=0,421) ligonių, kuriems neskaudėjo kaulus, rasta scintigrafinių pakitimų.
57,9 proc. (55/95=0,479) ligonių, kuriems neskaudėjo kaulus, scintigrafinių pakitimų nerasta.

Sergantiesiems prostatos vėžiu metastazių kauluose radome daugiausia osteoblastinių (2 pav.). Osteoklastines metastazes nustatyti yra žymiai sunkiau negu osteoblastines, kadangi radioindikatoriaus kaupimasis gali būti sumažėjęs dėl kraujagyslių trombozės (radioindikatorius nepatenka į židinį) esant infekciniams procesams, pirminiam kaulų navikui, traumai ir kitiems susirgimams [7]. Scintigramose radioindikatoriaus kaupimosi židiniai dažniausiai buvo dauginiai. Kartais buvo sunku diferencijuoti metastazes šonkauliuose ir šonkaulių lūžius. Metastazėse radioindikatorius dažniausiai kaupiasi išilgai šonkaulio (kaupimosi židinys pailgas), o lūžio atveju radioindikatoriaus kaupimosi židinys apvalus (fokusinis). Be to, 99mTc-MDP iš lūžgalių išsiskiria greičiau nei iš metastazių. Tokiais atvejais tikslinga daryti trijų fazių scintigrafiją.

2 pav. Metastazės kauluose, radioindikatoriaus kaupimo židiniai parodyti rodykle

Išvados
1. Kaulų scintigrafija yra jautrus, informatyvus ir neinvazinis metodas. Šį tyrimą sergantiesiems prostatos vėžiu reikia atlikti kiek įmanoma anksčiau, nelaukiant skausmų kauluose.
2. Scintigrafinių pakitimų (metastazių kauluose) rasta 45,5 proc. ligonių, kuriems kaulų neskaudėjo.
3. Metastazių kauluose nerasta, tačiau kaulus skaudėjo 11,2 proc. sergančiųjų prostatos vėžiu.

Bone scintigraphy in patients with prostatic cancer
Juozas Kiudelis, Zigmundas Satkevičius, Nemira Jurkienė

Key words: bone scintigraphy, 99mTc-MDP, prostate cancer.
The aim of this study was to estimate diagnostic efficasy of the bone scintigraphy using.
99m Tc-MDP radiopharmaceutical in patients with prostatic cancer. Our results show that bone imaging is reliable and clinicaly valuable technique for detecting metastases from prostatic cancer.

Literatūra
1. Valevičienė M., Valentinavičienė G. // Medicina - 1996.- T.11, priedas 11.- P. 132.
2. Harbert J. // Textbook of Nuclear Medicine: Clinical Applications.- Philadelphia, 1984.- Vol. 2.- P. 157.
3. Pauwels E.K.J, Schutte H.E., Taconis W.K. // Bone Scintigraphy.- 1984. -Vol. 20. - P. 167.
4. Kliničeskaja rentgenoradiologija / Red. G.A.Zedgenidze. - M., 1985.- T.4.- S. 203.- Rus.
5. Bhatnagar A., Mondal A., Kashyap R. et al. // Eur. J. Nucl. Med.- 1994.- Vol. 21.- P. 609-614.
6. Ryan P. J., Taylor M., Greviff M. et al. // Eur. J. Nucl. Med.- 1993.- Vol. 20.- P. 703-707.
7. Walker J.M., Margouleff D. A Clinical Manual of Nuclear Medicine.- New York, 1984.- P. 209.

Turinys