Aba Vitėnas, Aldona Bartusevičienė
Vilniaus universitetinė "Raudonojo kryžiaus"
ligoninė, Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių
klinikos"
Raktažodžiai: hemobilija, hematomezė, melena, tulžies pūslės akmenligė, tulžies pūslės vėžys.
Reziumė. Autoriai aprašo 7 hemobilijos atvejus, iš kurių 4 ligoniams hemobilijos priežastis buvo tulžies takų akmenys, sukėlę sienelės pragulą, prakiurimą ir kraujavimą į dvylikapirštę žarną; 2 ligoniams - tulžies pūslės vėžys ir akmenligė ir 1 - kepenų trauma, kuris sirgo tulžies pūslės akmenlige. Visi ligoniai operuoti.
Hemobilijos terminas kilęs iš "hemo" -
kraujas (graik.) ir "bilis" - tulžis (lot.).
Tai kraujavimas iš biliarinių takų į žarnas, dažniausiai
dvylikapirštę. Jos priežastis gali būti tulžies takų
anomalijos, akmenligė, vėžys, parazitozė, jatrogeninės ar
bukos kepenų traumos.
Nežymi hemobilija paprastai nustatoma tik endoskopijos metu,
kada kraujingas turinys iš biliarinių takų išmetamas į
dvylikapirštę žarną. Tai ikiklinikinė hemobilijos forma.
Kliniškai išreikštai hemobilijai būdingas vėmimas krauju su
tulžies priemaiša, kartumas burnoje, juodos išmatos, skausmai
dešiniajame pašonkaulyje ir rečiau gelta. Tokie ligoniai dažniausiai
serga tulžies takų akmenlige, bet ne opalige. Hemobiliją ir
jos priežastis padeda nustatyti klinika, rentgeniniai,
endoskopiniai ir sonoskopiniai tyrimai.
Per pastaruosius 20 metų 7 ligoniams konstatavome kraujavimą iš
biliarinių takų. Iš jų buvo 4 moterys ir 3 vyrai nuo 42 iki
69 metų; 4 ligoniams hemobilijos priežastis buvo tulžies takų
akmenys, sukėlę sienelės pragulą, prakiurimą ir kraujavimą
į dvylikapirštę žarną. Vienam iš jų buvo išreikšta gelta
dėl bendrojo tulžies latako užkimšimo kraujo krešuliais.
Dviems ligoniams buvo ilgalaikė tulžies pūslės akmenligė ir
vėžys (vienam buvo ženkli gelta). Vienam ligoniui, sergančiam
tulžies pūslės akmenlige, buvo ir kepenų trauma (įspyrė
arklys). Ligos anamnezė truko nuo 2 iki 11 metų.
Rentgenu bei kitais instrumentiniais tyrimų metodais visiems 7
ligoniams nustatėme lėtinį kalkulinį cholecistitą,
pericholecistitą, gastroduodenitą be nišos simptomo. Trims
ligoniams nustatyta nefunkcionuojanti tulžies pūslė ir išplitęs
bendrasis tulžies latakas. Dviems iš pastarųjų ligonių
palpavome skausmingą sustandėjimą tulžies pūslės
projekcijoje. Operacijos metu vienam ligoniui diagnozuotas vėžys,
kitam - uždegiminė infiltracija (Šliferio tumoras). Vienam
ligoniui, sergančiam 11 metų cholelitiaze, hemobilijos priežastis
buvo netikėtai operacijos metu rastas tulžies pūslės vėžys
ir akmenys; kitam, turinčiam tulžies pūslės akmenų,
hemobilija atsirado kitą dieną po arklio įspyrimo į kepenų
sritį.
Išvados
1. Hemobilija - retas ir grėsmingas hematomezės variantas.
2. Apie hemobiliją nepakankamai žino praktikos gydytojai,
gastroenterologai, abdominaliniai chirurgai, rentgenologai, dėl
to ji retai nustatoma. Literatūroje hemobilija minima tiktai žodynuose
ir kai kuriuose pilvo chirurgijos vadovėliuose.
3. Hemobilija yra viena iš sunkių tulžies takų akmenligės
komplikacijų.
4. Hemobilija klinikinėje praktikoje dažnai klaidingai laikoma
opiniu gastroduodeniniu kraujavimu (opinė "kaukė").
5. Diagnozuoti ir diferencijuoti hemobiliją padeda išsami ligos
anamnezė, rentgeniniai, endoskopiniai ir sonoskopiniai tyrimai.
Hemobilia
Aba Vitėnas, Aldona Bartusevičienė
Key words: hemobilia,
hematomesis, melena, gallstones, gallbladder cancer.
Authors describe seven cases of hemobilia. Four cases were the
complication of the gallstones, two cases were related to
underlying gallbladder cancer and the remaining one had an
abdominal trauma with precedent gallstones. All patients
underwent surgery.
Literatūra
1. Enciklopediceskij slovar medicinskih terminov // Pod red. B.V.
Petrovskogo.- M., 1982.