Pooperacinių vėžinių storosios ir tiesiosios žarnos pakitimų rentgenologinė diagnostika

Pranas Baltrušaitis
Lietuvos onkologijos centras

Raktažodžiai: storoji žarna, vėžys, rentgenodiagnostika.

Reziumė. Straipsnyje analizuojama storosios žarnos pooperacinių pakitimų rentgenodiagnostika, tirta 53 ligoniai, kuriems dėl vėžio buvo atlikta operacija. Klinikiniai ir rentgenologiniai duomenys rodo, kad pooperacinės funkcijos atsistatymas priklauso nuo naviko lokalizacijos, operacijos apimties ir laiko po operacijos.

Tyrimai atlikti dispanserizuotiems ligoniams po įvairių operacijų dėl storosios ir tiesiosios žarnos vėžio. Įvairiu laikotarpiu po operacijos bandyta nustatyti žarnų funkcinius ir morfologinius pakitimus, atsiradusius po operacijų. Ištirti 53 ligoniai (18 vyrų ir 35 moterys).
Operuotų ligonių storosios žarnos vėžio lokalizacija pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Storosios žarnos vėžio lokalizacija

Atliktos operacijos pobūdis ir apimtis pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Storosios žarnos operacijos pobūdis

Rentgenologinio tyrimo metu visiems ligoniams, operuotiems dėl vėžio, naviko atsinaujinimo rentgenologinių požymių nerasta.
Apklausus tiriamuosius, pastebėtas tiesioginis ryšys tarp žarnos funkcijos ir operacijos apimties bei lokalizacijos. Kuo didesnė žarnos dalis operacijos metu pašalinta ir kuo distaliau buvo navikas, tuo sunkiau ir blogiau atsistatydavo žarnos funkcija pooperaciniu laikotarpiu. Ir atvirkščiai - kuo proksimaliau lokalizavosi procesas ir atlikta operacija, tuo žarnos funkcijos atsistatydavo greičiau ir geriau, taigi geresnė būdavo ligonio savijauta bei jo darbingumas.
Tyrimo metu naudotas toks pat kaip ir bendrajam storosios žarnos tyrimui rentgenologinio tyrimo metodas.
Tiriant ligonius po dešiniosios hemikolektomijos, bario skiedinio patekimas per anastomozę į plonosios žarnos kilpą buvo greitas, nors juo buvo užpildoma iki anastomozės (1 pav.). Anastomozės tarp skersinės žarnos bigės ir plonosios žarnos kilpos visiems tirtiems pacientams buvo suformuotas "šonas su šonu".

1 pav. Pozityvinė elektrorentgenograma. Būklė po col.transversum rezekcijos; anastomozė "šonas su šonu"

12 iš 20 ligonių, kuriems atlikta hemikolektomija, tiriant gleivinės reljefą, buvo pastebėta plonosios žarnos distalinių dalių gleivinės reljefo pakitimų - persitvarkymai tiems ligoniams, kuriems po operacijos praėjo 4-6 metai. Rasta skersinių gleivinės raukšlių - panašių kaip storojoje žarnoje, kurios nebūdingos plonajai žarnai. Tai rodo, kad plonosios žarnos kilpa, praėjus ilgesniam laikui, bent iš dalies atlieka storosios žarnos funkciją. Pakitimai ir anastomozės detalės gerai matomos dvigubo kontrastavimo metu atliktose pozityvinėse elektrorentgenogramose (2 pav.).

2 pav. Pozityvinė elektrorentgenograma. Būklė po dešiniosios hemikolektomijos

Esant navikui hepatiniame kampe arba skersinėje žarnoje, buvo atliekama žarnos rezekcija, anastomozę sujungiant "šonas su šonu". Tyrimo metu atliktose pozityvinėse elektrorentgenogramose gerai matoma gana plati anastomozė. Šių ligonių savijauta buvo gera, žymesnių nusiskundimų jie neturėjo ir save laikė sveikais, buvo darbingi.
Ligonių po nusileidžiančiosios ir sigmos rezekcijos būklė buvo patenkinama, 9 ligoniai po sigmos rezekcijos skundėsi vidurių užkietėjimu, kai kada viduriavimu. Rentgenogramose žarnos kaustracija normali, gleivinės reljefo struktūra vietomis pakitusi (3 pav.).

3 pav. Sigmos sutrumpėjimas - kilpa išsilyginusi, spindis susiaurėjęs po sigmos nuleidimo rectum ekstirpacijos metu

Daugiausia nusiskundimų turėjo ligoniai, kuriems dėl tiesiosios žarnos vėžio buvo atlikta žarnos rezekcija arba ekstirpacija su sigmos nuleidimu. Nusiskundimų pobūdis susijęs su šios žarnos funkcijos sutrikimais. Tiriant rentgenu, konstatuota pakitusi riestinė žarna, jos kilpos išsitiesusios, žarnos spindis pamažu siaurėjo, kaustracinė segmentacija išsilygindavo. Dvigubo kontrastavimo metu įpūtus oro, šiek tiek pavykdavo praplėsti žarnos spindį. Žarnos gleivinės raukšlės išilginės. Šių pakitimų rasta ligoniams iki 3 metų po operacijos. Ligoniams iki 5 metų po operacijos nustatytas riestinės žarnos spindžio didesnio laipsnio susiaurėjimas su įtraukimais dėl sąaugų. Jiems konstatuotas proksimalios dalies žarnos spindžio išsiplėtimas, ligoniai skundėsi varginančiais vidurių užkietėjimais (4, 5 pav.).

4 pav. Sigmos nuleidimas po rectum ekstirpacijos - pakitusi sigmos išvaizda

5 pav. Tas pats vaizdas kaip ir 4 pav., atliktas dvigubo kontrastavimo tyrimu

Išvados
1. Atliktos operacijos apimtis priklausė nuo naviko lokalizacijos, jo išplitimo laipsnio. Hemikolektomijos sudarė 37,47 proc., žarnos rezekcija - 48,28 proc., tiesiosios žarnos ekstirpacija - 16,19 proc.
2. Žarnos funkcijos atsistatymo laipsnis tiesiogiai priklauso nuo naviko lokalizacijos, operacijos apimties, laiko po operacijos.
3. Nustatyta, kad greitesnė ir pilnesnė žarnos funkcija po operacijų, kurios atliktos proksimaliau (aukščiau). Kuo operacija (ir navikas) buvo distaliau, tuo funkcijos atsistatymas blogesnis.
4. Rentgeno tyrimas padeda nustatyti pooperacinius pakitimus storojoje žarnoje priklausomai nuo laiko, praėjusio po operacijos iki tyrimo.

Postoperative roentgenological diagnostic of colon
Pranas Baltrušaitis

Key words: colon, cancer, radio diagnostic.
The article deals with guestions of postoperative roentgenological diagnostic of colon. There were 53 patients with Ca colonis examined. The clinical and roentgenological date showe, that postoperative function of colon depends on tumour localization, valume of the operation and time, that has gone post operation.

Literatūra
1. Zadčenidze G.A. Kliničeskaja rentgenologija.- M.,1983.- T. 2.- S. 234-238.- Rus.
2. Laufer J. Double Contrast Gastrointestinal Radiology.- 1979.- P. 517-560.
3. Štinger N.U. Rentgenodiagnostika opucholei priamoj i tolstoj kišok.- M., 1973.- S. 235-253.- Rus.
4. Baltrušaitis P. Virškinamojo trakto navikų diferencinės diagnostikos standartizacija: Metod. rekomendacijos.- V., 1995.- 10 p.

Turinys