Kazys Ambrozaitis
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Radiologijos
centras
Raktažodžiai: stemplės pepsinė opa, tiesioginiai, netiesioginiai opos simptomai, klinikiniai reiškiniai.
Reziumė. Radiologiškai tiriant, 9 ligoniams diagnozuota stemplės pepsinė opa. Ji gali būti pirminė, nesusijusi su gastroezofaginiu refluksu, antrinė, kai randasi dėl reflukso poveikio. Opos dažniausiai lokalizuojasi apatinėje stemplės dalyje virš kardijos. Tiesioginiai opos simptomai: niša, opinis volas, gleivinės raukšlių konvergencija. Netiesioginiai: ryškus, cirkulinis stemplės susiaurėjimas opos aukštyje, ezofagitas. Klinikiniai reiškiniai: stipriausias skausmas ligoniui gulint, rėmuo, vėmimas. Radiologinė stemplės pepsinės opos diagnostika yra sudėtinga. Taikant relaksacinį tyrimo būdą, pepsinės opos simptomai gali visiškai išnykti.
Įvadas
Stemplės pepsinės opos būna retai. Pirmą kartą stemplės opą
aprašė H.Kvinkė 1879 metais. Ji būna apie 25 kartus rečiau
negu gastroduodeninės opos [3]. Daugumoje atvejų stemplės opa
būna kartu su skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. Jos
patogenezė tokia kaip skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų.
Stemplės pepsinė opa gali būti pirminė, nesusijusi su
gastroezofaginiu refluksu, ir antrinė, kai randasi dėl reflukso
poveikio, kai rūgštaus skrandžio turinio laisvai patenka į
stemplės apatinę dalį. Retais atvejais stemplės opa gali
atsirasti dėl heterotopinės skrandžio gleivinės salelių
stemplėje, kurios gali gaminti rūgštų skrandžio turinį [2].
Nemažą reikšmę turi ir diafragmos stemplinės angos išvaržos.
Stemplės pepsinės opos klinikiniai simptomai pasireiškia
dideliais skausmais paširdyje ypač valgio metu arba po jo,
disfagija, vėmimu, rėmeniu, kraujavimu. Būna remisijos
periodas. Klinikiniai simptomai ypač išreikšti naktį,
ligoniui gulint.
Radiologiškai tiriant, būna tiesioginiai opos simptomai: niša,
opinis volelis aplink ją ir gleivinės raukšlių konvergencija.
Nustatyti stemplės opą kartais būna sunku dėl mažų jos
matmenų, ypač jei būna šviežia, dėmelės pavidalo. Sunku
diagnozuoti ir reljefinę stemplės opą.
Funkciniai opos simptomai pasireiškia apatinės stemplės
dacirkuliniu susiaurėjimu virš kardijos opos aukštyje,
spazminiu stemplės sienelės įlinkimu iš priešingos opos pusės.
Gleivinės raukšlės stambios, panašios į gleivinę. Opa gali
komplikuotis kraujavimu, perforacijomis, sąaugomis.
Metodai ir medžiaga
Retrospektyviai išanalizuoti 1966-1995 metų 9 pepsinės stemplės
opos atvejai. Iš jų 5 (0,45 proc.) vyrai ir 4 (0,36 proc.)
moterys. Ligonių amžius nuo 40 iki 50 metų. Visais atvejais
radiologiškai buvo nustatyta opinė niša, opiniai voleliai ir
raukšlių konvergencija. Funkciniai spazminiai simptomai buvo
stipriai išreikšti. Tačiau dviem atvejais ir tiesioginiai, ir
netiesioginiai stemplės pepsinės opos simptomai nepastovūs.
Vienu atveju, esant išreikštiems opos simptomams, chirurginės
intervencijos metu jokių pakitimų stemplėje nerasta.
Pateikiame išrašą iš šio atvejo ligos istorijos.
Iš ligos istorijos
46 metų ligonė J.A. serga vienerius metus. Negali ryti dėl
skausmų, retkarčiais vemia, atsirūgsta. Buvo nustatytas
idiopatinis kardioezofaginės srities susiaurėjimas.
Medikamentinis gydymas nesėkmingas. Pakartotinai radiologšikai
tiriant, buvo nustatytas stemplės apatinės dalies didelio
laipsnio susiaurėjimas ir 0,2x0,4 cm dydžio opinė niša su
opiniu voleliu ir raukšlių konvergencija į ją. Pasiūlytas
chirurginis gydymas. Operacijos metu nei stemplėje, nei
skrandyje bei dvylikapirštėje žarnoje opos bei kitų pakitimų
nerasta. Po vienerių metų ligonė vėl su tokiais pat ligos reiškiniais
atsigulė į ligoninę. Nustatytas stemplės apatinės dalies
susiaurėjimas. Praėjus dar keturiems mėnesiams stemplės
apatinės dalies susiaurėjimo fone rasta opinė niša, opinis
volelis ir raukšlių konvergencija į ją.
Rezultatai ir jų aptarimas
Pepsinės stemplės opos, nustatytos tiriant radiologiškai,
operacijos metu nerasta greičiausiai dėl to, kad dėl narkozės
poveikio atsipalaidavo audinių spazmas, išsilygino paprastai
nedidelių matmenų opinė niša, volelis. Šiuo atveju tiksliau
nustatyti opos diagnozę galima būtų endoskopiniu tyrimu.
Nustatant stemplės opinę ligą, reikia kreipti ypatingą dėmesį
į klinikinius ligos simptomus, kurie būna labai išreikšti ir
pastovūs. Stemplės pepsinę opą reikia skirti nuo stemplės
divertikulo, kurio atveju nebūna stemplės susiaurėjimo.
Divertikulo forma ir dydis nekinta. Vėžio procesą imituoti
gali platus opinis volas, rigidinės jo sienelės.
Išvados
Pepsinę stemplės opą lydi išreikšti ir pastovūs klinikiniai
simptomai. Netiesioginiai opos simptomai yra išreikšti ir
pastovūs. Tiesioginiai stemplės opos simptomai daugumoje atvejų
kinta ir yra nepastovūs.
Radiological diagnostic
of the esophageal peptic ulcer
Kazys Ambrozaitis
Key wods: esophageal peptic ulcer, direct and
indirect symptoms of esophageal peptic ulcer, clinical symptoms.
In 9 cases were diagnosed peptic ulcer of the esophagus.
Esophagal peptic ulcer can be primary non-connected with
gastroesophageal reflux. Secondary - developed on the influence
of reflux. Peptic ulcer localized usually in the lower part of
the esophagus. Direct symptoms of the ulcer: ulcer crater, ulcer
collar, mucosal folds radiating to the ulcer crater. Nondirect
symptoms: circular narrowing of the esophagus, esophagitis.
Clinical symptoms: smart pain by lying, heartburn, vomiting.
Radiologicaldiagnostic of the esophageal peptic ulcer is
complicated.
Literatūra
1. Ambrozaitis K. Diafragmos ligų rentgenodiagnostika.- V., 1991.-
81 p.
2. Barrett N.R. // Br. J. Surg.- 1950.- Vol. 38.- P. 175.
3. Tamulevičiūtė D., Vitėnas A. Stemplės ligos.- V., 1981.-
220 p.