Božena Daškevičienė, Konstantinas
Romualdas Dobrovolskis, Aldona Bartusevičienė
Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos"
Raktažodžiai: nepiktybiniai ir piktybiniai širdies navikai, širdies echinokokas.
Reziumė. 1990-1997 m. autoriai stebėjo 40 ligonių su įvairiais intrakardiniais navikais (15 yrų ir 25 moteris nuo 8 iki 74 metų). Aprašomi klinikiniai požymiai ir spindulinė bei diferencinė diagnostika.
Intrakardiniai širdies navikai - reta liga, randama 0,002-0,05
proc. visų skrodimų atvejų, o 75 proc. iš jų - nepiktybiniai
navikai (R. Hidson, 1965; Sh. Sakaribara ir kt., 1965).
Nepiktybiniai navikai - miksomos, rabdomiomos, lipomos, teratomos,
fibromos, lejomiomos; piktybiniai - dažniausiai sarkomos, tačiau
aprašytos ir mesoteliomos, pasitaikančios ypač retai.
Širdies miksomos - tai pirminiai širdies navikai, kurių
etiologija nėra aiški. Miksoma - dažniausiai tvirtas ovalios
ar apskritos formos darinys, galintis būti ir policikliškas dėl
multicentrinio augimo, nuo žirnio iki 10 cm dydžio, su blizgančia
kapsule. Jas sudaro polipoidinės masės, sudarytos iš mažai
diferencijuotų ląstelių, primenančių endotelines. Ląstelių
būna nedaug, jose daug hemosiderino, o pačiame navike daug
kapiliarų ir netvarkingai išsidėsčiusių stambesnių
kraujagyslių. Pjūvyje miksomos būna tiek pilkos, tiek ir
raudonai-rudos spalvos, su nekrozės židiniais, kraujosruvomis,
apkalkėjimais, kartais randama daug masių želė pavidalo.
Beveik visos miksomos turi įvairaus ilgio kojytę, kuri dažniausiai
tvirtinasi ties fossa ovale. Jei kojytė ilga, ji gali būti
prisitvirtinusi prie prieširdžio sienelės, o pati miksoma -
skilvelyje (1 pav.).
1 pav. Pašalinta kairiojo prieširdžio miksoma
Širdies miksomos - tai navikai, susidarantys daugiau kaip 50 proc. kitų širdies navikų (J.Collins, 1972). Literatūros duomenimis, 75 proc. atvejų miksomos lokalizuojasi kairiajame prieširdyje, 20 proc. - dešiniajame prieširdyje ir gana retai - skilveliuose. Pagrindinis jų skiriamasis bruožas, t. y. miksomos kojytė, pasitaiko 80 proc. atvejų (V.I. Burakovski ir kt., 1989).
Tyrimo medžiaga
1990-1997 m. Vilniaus universiteto ligoninėje "Santariškių
klinikos" su intrakardiniais dariniais gydėsi 40 ligonių,
tarp jų 25 moterys ir 15 vyrų, kurių amžius - nuo 8-74 metų.
Literatūros duomenimis, santykis vyrų ir moterų yra 1:2,5, mūsų
tirtais atvejais 1:1,5. Trims vyrams buvo piktybiniai navikai (sarkomos),
kurie augo iš prieširdžių. Šių ligonių amžius - 17-56 metų.
Trys moterys 25-38 metų sirgo nepiktybiniais širdies kairiojo
skilvelio navikais (fibroma, lipoma, chondromiksoma). Visiems
kitiems 34 pacientams buvo prieširdžių miksomos: 4 (11,8 proc.)
dešiniajame prieširdyje, 30 (88,2 proc.) kairiajame prieširdyje.
Visi ligoniai operuoti, radiniai ištirti histologiškai.
Klinika
Visi ligoniai skundėsi širdies veiklos sutrikimais, dusuliu,
silpnumu, santykinai neilga ligos trukme, lyginant su reumatinėmis
širdies ydomis. Būdingas ūžesių kintamumas keičiant kūno
padėtį; sistolinis ūžesys būna tik esant regurgitacijai,
kuri atsiranda išsiplėtus (dilatavus) vožtuvo fibroziniam žiedui.
Diastolinis ūžesys, esant prieširdžių miksomoms, skyrėsi
nuo reumatinių mitralinio ar triburio vožtuvų ydų. Ligos eiga
primena infekcinį endokarditą; bendras silpnumas, anemija,
padidėjęs ENG, subfebrilitetas (užsitęsęs, nors buvo
vartojami antibiotikai).
Ligos trukmė įvairi. Klinikiniai požymiai ligos pradžioje neišreikšti, ypač kai navikai maži. Staigios mirties rizika gana didelė - siekia net 30 proc.
Tyrimo metodai
Nustatant diagnozę, ligoniams buvo atlikti mūsų klinikoje
taikomi kardiologinių ligonių tyrimai: greta laboratorinių
tyrimų visiems ligoniams atliktos rentgenoskopijos,
rentgenografijos, kompiuterinės rentgeno tomografijos,
sonokardiografijos ir angiografijos.
EKG tyrimas diagnozės nenustato; fonokardiografija diagnozei
turi reikšmės.
Rentgeno tyrimas yra informatyvus, esant didesnių matmenų
intrakardiniams dariniams arba apkalkėjimams. Gali būti netipiška
padidėjusio kairiojo prieširdžio deformacija, lokalūs jo
inotropijos pakitimai. Hemodinamikos sutrikimai primena mitralinę
stenozę su nežymiu kairiojo prieširdžio padidėjimu, arba be
jo, be dešiniojo skilvelio padidėjimo ir be plautinės
hipertenzijos. Kalcinatai gerai matomi rentgenoskopijos metu,
rentgenokimogramose, taip pat supereksponuotose
rentgenotomogramose ir tomogramose. Turint sonokardiografinius
aparatus, galima visai atsisakyti rentgeno kimografijos ir sumažinti
ligonių apšvitą.
2 pav. 40 metų ligonė A.M. Širdies kairiojo skilvelio viršūnės apkalkėjusi fibroma: 2. 1 Priekinė tiesinė rentgenograma; 2. 2 Kairioji šoninė rentgenograma; 2. 3 Rentgeno tomograma; 2. 4 Rentgeno kimograma; 2. 5 Kompiuterinė rentgeno tomograma (CT 0100); 2. 6 Priekinė tiesinė rentgenograma po operacijos
Angiokardiografiniai tyrimai buvo atlikti visiems ligoniams,
kuriems buvo įtariami intrakardiniai dariniai. Buvo stebimas ryškus
prisipildymo defektas, daugumoje atvejų pastovus.
Sonokardiografinis tyrimas, diagnozuojant intrakardinius derinius,
yra vienas iš informatyviausių. Esant kairiojo prieširdžio
miksomai, prolabuojančiai į kairįjį skilvelį, matomas
mobilus nehomogeniškas ultragarsinis signalas, kuris diastolės
metu stebimas kairiajame prieširdyje, o sistolės metu -
kairiajame skilvelyje. Linijinio skenavimo metu per visą širdies
susitraukimo ciklą matomas ultragarsinio signalo "debesėlis",
judantis iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį, ir
atgal. Tačiau ultragarsinio tyrimo metu gana sunku atskirti
miksomas nuo stambiųjų mobilių vegetacijų arba trombų.
3 pav. 46 metų ligonė A.L. Kairiojo prieširdžio miksoma. Ultragarsinis tyrimas: darinys, padidėjusiame kairiajame prieširdyje sistolės metu; darinys, diastolės metu prolabuojantis į kairįjį skilvelį
Iki 1996 metų ligoniams buvo atliekami kompiuterinės
rentgeno tomografijos tyrimai I kartos kompiuteriniu tomografu
"Medicor CT 0100", o šiuo metu ligoniai tiriami
moderniu "Siemens" firmos spiraliniu kompiuteriniu
rentgeno tomografu "Somatom Plus 4 Expert", kuriuo
galima atlikti ir angiografijas. Kompiuterinės tomografijos
vaizduose labai gerai matomi intrakardiniai dariniai, juose
esantys kalcinatai, galima nustatyti šių darinių tankį, kojytės
prisitvirtinimo vietą.
Visi ligoniai operuoti. Radiniai ištirti histologiškai, diagnozės
pasitvirtino. Viena ligonė mirė po operacijos, kadangi kreipėsi
pavėluotai ir buvo labai sunki priešoperacinė būklė.
Išvados
1. Mūsų duomenimis, širdies navikais moterys sirgo 1,5 karto
dažniau nei vyrai.
2. 1990-1992 m. 4 ligoniams diagnozavome dešiniojo prieširdžio
miksomą, o 1993-1997 m. visų 30 ligonių miksomų lokalizacija
buvo tik kairiajame prieširdyje. Todėl dešiniojo ir kairiojo
prieširdžių miksomų santykis yra 1:7,5.
3. Maži širdies navikai dažniausiai diagnozuojami
sonokardiografiškai, o didesni bei apkalkėję ir rentgenu.
4. Atsiradus šiuolaikiniams sonokardiografams, kaip diagnostinio
metodo svarbą prarado rentgeno kimografija.
5. Turint galimybę atlikti kompiuterinės rentgeno tomografijos
ir magnetinio branduolinio rezonanso tyrimus, intrakardinė
angiografija nebūtina.
Intracardial tumours
Božena Daškevičienė, Konstantinas Romualdas Dobrovolskis,
Aldona Bartusevičienė
Key words: benignant,
malignant heart tumour, echinococcus of heart.
40 patients (15 male and 25 female from 8 to 74 years) suffering
from various tumours of heart have been observed during 1990-1997.
Symptoms, X-ray and differential diagnosis are discussed.
Literatūra
1. Holger Bettersson M.D. // A Global Tex Book of Radiology / The
Nicer Inst.- Oslo, 1995.- P. 774-785.
2. Jackevičius A. Onkologija.- V., 1992.- P. 24-25.
3. Eviltis A., Januškevičiūtė A., Jonkaitienė R. ir kt. Širdies
ligos.- K., 1991.- P. 235-238.
4. Burakovskij V.I., Bokerija L.A. Serdečno-sosudistaja
chirurgija: Rukovodstvo.- M., 1989.- S. 457-464.- Rus.
5. Michailov A.N. Spravočnik po rentgenodiagnostike.- Minsk,
1980.- S. 83-84.- Rus.
6. Šiller N., Osipov M.A. Kliničeskaja echokardiografija.- 1993.-
S. 195-196.- Rus.