Dešiniojo kardiodiafragminio kampo patamsėjimo priežastys

Aldona Bartusevičienė, Aba Vitėnas
Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos",
Vilniaus universitetinė "Raudonojo kryžiaus" ligoninė

Raktažodžiai: rentgenodiagnostika, dešinysis kardiodiafragminis kampas, celominė perikardo cista, torakoabdomininė lipoma, Morgagnii išvarža, diafragmos relaksacija, stemplės achalazija, hiatinė išvarža, vidurinės skilties sindromas.

Reziumė. Autoriai per 35 darbo metus rentgenu tyrė ir stebėjo 231 ligoniui (127 moterys ir 104 vyrai) patamsėjusį dešinįjį kardiodiafragminį kampą. Ligonių amžius svyravo nuo naujagimio iki 86 metų. Visiems pacientams atliktas kompleksinis klinikinis, rentgeninis bei specialūs instrumentiniai tyrimai. 92 ligoniai (40 proc.) buvo atlikta operacija. Patamsėjimą sukėlė įvairios priežastys: širdies ir aortos ligos - 78 (33,8 proc.), plaučių ligos - 59 (25,5 proc.), diafragmos patologija - 52 (22,5 proc.), stemplės achalazija - 22 (9,6 proc.), apatinio tarpuplaučio cistos ir navikai - 7 (3 proc.), stuburo patologija - 7 (3 proc.) ir pleuros pažeidimai - 6 (2,6 proc.) ligoniams.

231 ligoniui atliktas kompleksinis klinikinis, rentgeninis bei specialūs tyrimai (tomografija, bronchoskopija, bronchografija, kimografija, endoskopija, sonoskopija, pneumoperitoneumas, pneumomediastinumas). Šie tyrimai rodo, kad dažniausiai dešinysis kardiodiafragminis kampas patamsėja dėl širdies ir aortos ligų - 78 (33,8 proc.). Iš jų perikardo cistų buvo - 39, kardiomiopatija - 24, atriomegalija (esant mitralinei ydai) - 13 ir krūtininės aortos dalies aneurizma - 2 ligoniams. Antroje vietoje - įvairios plaučių ligos - 59 (25,5 proc.): vidurinės skilties sindromas buvo 32, apatinės skilties atelektazė - 16, bazalinių segmentų navikai - 7, solitarinės plaučių cistos - 4 ligoniams. Dėl diafragmos skliauto ir jos angų patologinių pakitimų - 52 (22,5 proc.): hiatinės angos išvaržos - 21, diafragmos relaksacijos - 14, torakoabdomininės lipomos - 9, Morgagnii išvaržos - 5 ir diafragmos vidinio segmento navikų - 3 ligoniams. Rečiau dešinysis kardiodiafragminis kampas patamsėjo dėl dekompensuotos stemplės achalazijos - 22 (9,6 proc.), tarpuplaučio cistų ir solidinių navikų - 7 (3 proc.), stuburo patologijos - 7 (3 proc.) ir pleuros organinių pakitimų - 6 (2,6 proc.) ligoniams. Tiriant rentgenu, išaiškintas dešiniojo kardiodiafragminio kampo patamsėjimas dažniausiai reikalavo minėtųjų susirgimų diferencinės diagnostikos.
Celominė perikardo cista yra apskritos ar ovalios formos, ryškių kontūrų, homogeniškas (širdies intensyvumo) įvairaus dydžio darinys, kuris įkvėpus pailgėja, iškvėpus - praplatėja, šoninėje padėtyje matoma priekiniame apatiniame tarpuplautyje. Kartais pleuroperikardinės sąaugos ar riebalinio audinio sankaupa gali pakeisti cistos kontūrų lygumą ir homogeniškumą. Priekinės cistos kraštas prigludęs prie krūtinės ląstos, užpakalinis - su diafragma sudaro aštrų arba tiesų kampą, o apatinis - dažniausiai palieka laisvą priekinį sinusą - tai įgalina celominę cistą skirti nuo torakoabdomininės lipomos, parasterninės Morgagnii išvaržos, riebalinių trikampių Švarco arba Ebšteino hipersteninės konstitucijos ligoniams. Neaiškiais atvejais teko atlikti pneumoperitoneumą arba pneumomediastinumą. Celominė perikardo cista paprastai randama suaugusiems, bet ją konstatavome ir 12 metų vaikui (diagnozė patvirtinta operacijos metu).
Atriomegalijos atveju paprastai būna mitralinė širdies konfigūracija, kairiojo prieširdžio ekspansija ir sutrikusi mažojo kraujotakos rato hemodinamika. Diferencijuoti atriomegalijos priežastis padeda sonokardioskopija.
Patamsėjimas dešiniajame kardiodiafragminiame kampe dėl ūminių ir lėtinių plaučių uždegiminių pakitimų yra neryškių, nelygių kontūrų su plaučio audinio oringumo sumažėjimu, plaučių šaknų ir pleuros uždegiminės reakcijos. Pakitimų plaučiuose dažniausiai būna segmentinio pobūdžio ir išnyksta po antiuždegiminio gydymo. Diferencijuoti padeda tomografija, bronchografija ir respiraciniai mėginiai.
Dešiniojo diafragmos skliauto dalinė relaksacija nustatoma polipozicinio rentgeninio tyrimo metu, atlikus diafragmos kimografiją ir funkcinius respiracinius mėginius. Būdingi Olševskio ir Vinbeko bei Dilono simptomai.
Esant fiksuotoms hiatinėms išvaržoms, būna nehomogeniškas patamsėjimas su skysčio paviršiumi (pseudoabsceso vaizdas). Diagnozuoti padeda barijaus mėginys. Be to, kontrastinis tyrimas padeda išaiškinti dekompensuotą achalaziją ir sigmoidinę stemplės deformaciją.
Stuburo patologiją (šaltą abscesą, navikus) ir užpakalinio tarpuplaučio patologiją (neurinomą, mediastinines cistas) padeda išaiškinti supereksponuotos rentgenogramos, įprastinė ir kompiuterinė tomografija.
Įvairios dešiniojo kardiodiafragminio kampo patamsėjimo priežastys parodytos 1-9 pav.

1 pav. 52 metų ligonė M.P. Celominė perikardo cista priekiniame apatiniame tarpuplautyje - tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma; šoninė krūtinės ląstos rentgenograma - cista išoperuota

2 pav. 12 metų ligonė M.B. Įgimta gigantinė perikardo cista: tiesinė ir šoninė krūtinės ląstos rentgenogramos

3 pav. 63 metų ligonė A.R. Torakoabdomininė lipoma priekiniame apatiniame tarpuplautyje: tiesinė ir šoninė krūtinės ląstos rentgenogramos. Poliklinikoje lipoma klaidingai palaikyta plaučių vėžiu. Diagnozė patvirtinta operacijos metu

4 pav. 56 metų ligonė E.Z. Parasternalinė Morgagnii išvarža, sukėlusi pseudokoronarinį skausminį sindromą: tiesinė ir šoninė krūtinės ląstos rentgenogramos. Po operacijos skausmai širdies plote praėjo

5 pav. 47 metų ligonė S.L. Dekompensuota kardijos achalazija ir sigmoidinė apatinės stemplės dalies deformacija: tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma ir ezofagograma

6 pav. 86 metų ligonis A.S. Gigantinė paraezofaginė hiatinė išvarža: tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma ir tiesinė ezofagogastrograma. Poliklinikoje buvo įtartas dešiniojo plaučio apatinės skilties vėžys, prasidėjusi griuvimo stadija

7 pav. 20 metų ligonis A.P. Priekinio tarpuplaučio diafragminė Larrey išvarža: tiesinė krūtinės ląstos ir šoninė kontrastuotos storosios žarnos rentgenogramos

8 pav. 71 metų ligonė T.B. Vidurinės skilties sindromas: tiesinė ir šoninė krūtinės ląstos rentgenogramos. Uždegiminė sindromo kilmė patvirtinta bronchoskopijos ir bronchografijos metu

9 pav. 19 metų ligonis V.J. Nespecifinis interlobitas: tiesinė ir šoninė krūtinės ląstos rentgenogramos. Po trijų savaičių stacionarinio gydymo ūminio pleurito klinika ir simptomai išnyko

Išvados
1. Dešiniojo kardiodiafragminio kampo patamsėjimas yra svarbus ir dažnas simptomas, nustatomas rentgenu.
2. Kardiodiafragminio kampo patamsėjimą, mūsų duomenimis, sukelia per 20 įvairių ligų (širdies ir aortos, plaučių, tarpuplaučio, pleuros, diafragmos, viršutinio virškinimo trakto organų ir stuburo).
3. Išsami ligos anamnezė, klinikiniai, funkciniai, endoskopiniai ir sonoskopiniai tyrimų duomenys rentgenologui įgalina tiksliai nustatyti dešiniojo kardiodiafragminio kampo patamsėjimo priežastį.

Right cardio-diaphragmatic area X-ray darkening: causes
Aldona Bartusevičienė, Aba Vitėnas

Key words: X-ray imaging, right cardio-diaphragmatic area, pericard celomic cyst, thoracoabdominal lipoma, Morgagni hernia, diaphragmatic relaxation, esophageal achalasia.
Authors have 35 years of experience and followed up for 231 (127 females and 104 males) cases with the above mentioned X-ray sign. Patients of all ages from newborns to the age of 86 were described. All patients underwent complex clinical and X-ray tests. 92 patients underwent surgical procedures. The main underlying diagnoses discovered are cardiac and aortal pathologies - 78 (33.8%), pulmonary diseases - 59 (25.5%), diaphragm pathologies - 52 (22.5 ), esophageal achalasia - 22 (9.6%), mediastinal cysts and tumors - 7 (3%), vertebral pathologies - 7 (3%) and pleura diseases - 6 (2.6%).

Literatūra
1. Bartusevičienė A.S., Vitėnas A.M. // Material II cjezda rentgenologov i radiologov Beloruskoj SSR.- Minsk, 1976.- S. 87-89.- Rus.
2. Bolezni organov dychanija. Rukovodstvo dlja vracej / Pod. red. N.P. Paleev.- M., 1989.- T. 2.- S. 470-504.- Rus.

 

Turinys