Kompiuterinės tomografijos (KT) svarba diagnozuojant plaučių vėžį

Lilija Butkevičienė
Kauno onkologijos ligoninė

Raktažodžiai: KT, plaučių vėžys.

Reziumė. Plaučių KT tyrimas atliktas 404 ligoniams. Plaučių vėžys patvirtintas 220 ligonių. 29 ligoniams diagnozuota užsitęsusi pneumonija, 9 - tuberkuliozė, 1 - lėtinis abscesas, 1 - piotoraksas. Operuota 30 ligonių: 2 ligoniams padaryta segmento, 5 - skilties, 5 - viso plaučio pašalinimas, 17 ligonių - probinė torakotomija. Periferinis plaučių vėžys diagnozuotas 121 (55 proc.) ligoniui. 47 ligoniams kompiuterinėse tomogramose matomos tarpuplaučio, šaknų ir aortos lanko limfmazgių metastazės.

Plaučių vėžio diagnostika tebėra aktuali problema, nes daugiau kaip 70 proc. ligonių į specializuoto gydymo įstaigą atvyksta pavėluotai. KOL duomenimis, 1997 m. Kauno krašte I stadijos plaučių vėžys diagnozuotas 7 ligoniams (1,4 proc.), II - 95 (18,96 proc.), III - 209 (41,72 proc.), IV - 174 ligoniams (34,73 proc.). Morfologiškai diagnozė patvirtinta 401 ligoniui (80,04 proc.). Iš jų 5 metus ir daugiau gyvena 28,10 proc. Sergamumas plaučių vėžiu Kauno krašte 1997 m. sudarė 43,59 atvejo 100 000 gyventojų. Per 5 metus jis padidėjo 8,9 proc. Mirtingumas nuo plaučių vėžio - 39,94 atvejo 100 000 gyventojų. Per 5 metus padidėjo 0,1 proc. Ligotumas plaučių vėžiu 100 000 gyventojų 60,99 atvejo. Per metus padidėjo 13,2 proc.
Šio darbo tikslas - išanalizuoti KT svarbą diagnozuojant plaučių vėžį.

Darbo metodika ir tyrimo medžiaga
Dirbame antrosios kartos kompiuteriniu tomografu "Tomoscan-310" su patobulinta "Tomoscan-350" kompiuterine įranga. Jame yra 26 programos, aparato tyrimo anga 56 cm, vamzdžio įtampa 120 kV, srovės stiprumas 200-480 mAs, skenavimo laikas 1,2-4,8 sek., sluoksnio storis nuo 1,5 mm iki 18 mm, tyrimo kampas - 20o+20o.
Tiriant plaučių ir tarpuplaučio patologinius pakitimus, pjūvio storis 1,5-18 mm. Normoje plaučių audinio tankis - 500-1024 H. Įtarus plaučių ir tarpuplaučio patologinius pakitimus, ligoniams atlikti rentgeniniai tyrimai (rentgenoskopija, rentgenografija, tomografija), fibrobronchoskopija, citologija paimtos biopsinės bei operacinės medžiagos histologija.
KT tirti 404 ligoniai, kuriems rasta patologinių pakitimų plaučiuose ar tarpuplautyje.

Rezultatai
Nagrinėjami 404 ligonių rentgenologiniai ir KT tyrimai. Plaučių vėžys patvirtintas 220 ligonių. 15-44 metų sirgo 4 ligoniai, 45-60 - 113, vyresni negu 60 metų - 103 ligoniai. Tuberkuliozinis procesas nustatytas 9 ligoniams, 2 iš jų atlikta segmentektomija. Kiti ligoniai konsultuoti ftiziatrų, jiems skirtas specifinis gydymas. 29 ligoniams diagnozuota užsitęsusi pneumonija, 1 - lėtinis abscesas, 1 - piotoraksas. Operuota 30 ligonių: 2 padaryta segmento, 6 - skilties pašalinimas, 5 - viso plaučio pašalinimas, 17 ligonių atlikta probatorinė torakotomija. Dėl išplitusio proceso radikali operacija nebuvo galima. Centrinio plaučių vėžio atveju KT-mose buvo matomas naviko mazgas, turintis ryšį su bronchu bei išreikšta peribronchinė infiltracija šaknų srityje ir plintanti į plaučių audinį. Infiltracija nehomogeninė su nekrozės zonomis, nelygių kontūrų su padidėjusiais šaknies ir tarpuplaučio limfmazgiais. Peribronchinio naviko augimo metu kompiuterinėse tomogramose gerai matomos infiltruotos bronchų sienelės, susidariusios "movos", kurių tankis +30+60 H, pažeidimas difuzinis arba lokalus.
Periferinis navikas rastas 121 ligoniui (55 proc.). Jis netaisyklingos formos, ovalus ar apvalus, smulkiai dantytų kontūrų nehomogeninės struktūros +25+60 H tankio (±10±20 H), siaurėjantis takelis matomas link šaknies. Pleura sustorėjusi. 18 ligonių rasta irimo ertmių. Jiems rasti navikai didesni nei 4 cm buvo heterogeninio tankio su irimo ertmėmis.
59 ligoniai tirti siekiant įvertinti tarpuplaučio ir aortos lanko limfmazgius. Iš jų 47 ligoniams buvo matomi padidėję šaknų, tarpuplaučio ar aortos lanko limfmazgiai. 4 ligoniams jie įvertinti neteisingai.
14 proc. ligonių taikytas chirurginis gydymas, 43,71 proc. - spindulinis, 19 proc. - chemoterapinis, 23,29 proc. - kombinuotas gydymas.

Aptarimas
Įtarus plaučių vėžį, būtinas kompleksinis ligonio tyrimas: rentgenografija, rentgenoskopija, biopsija, citologija, histologija ir kiti [1]. KT tyrimas indikuotinas, esant neaiškiai diagnozei, sprendžiant gydymo taktiką (chirurginis ar spindulinis), nustatant naviko peraugimą į gretimus organus, metastazes tarpuplautyje, šaknyse ar ankstyviems atkryčiams diagnozuoti [2].
KT tyrimo metu plaučių šaknų ir tarpuplaučio metastazes limfmazgiuose galima diagnozuoti 53-92 proc. ligonių [1, 3]. H. Nishiyama ir kt. mano, jog metastazių tikimybė maža, kai limfmazgiai iki 1 cm diametro, limfmazgiai pažeisti, kai jie yra 1,1-1,5 cm dydžio, metastazių limfmazgiuose yra, kai jie didesni negu 1,5 cm diametro.
KT tyrimo tikslumas (iki operacijos), nustatant limfmazgius - 78 proc., jautrumas - 71 proc., specifiškumas - 79 proc. [1]. KT tyrimo metu vaizdo vertinimo klaidos galimos, kai storas pjūvis, stipriai pulsuoja kraujagyslės ir širdis, po operacijų pakitus organų tarpusavio padėčiai. KT tyrimo metu gerai matomas naviko peraugimas į gretimus organus, šonkaulius, krūtinkaulį, metastazės slanksteliuose, skysčio kiekis pleuroje [1].

Išvados
1. KT tyrimas labai svarbus siekiant nustatyti patologinius pakitimus plaučiuose.
2. KT tyrimas yra būtinas prieš plaučių operaciją, proceso apimčiai įvertinti.

CT examination in diagnostic of lung cancer
Lilija Butkevičienė

Key words: CT, lung cancer.
By CT there were examined 404 patients with pulmonary changes in 1997 on Kaunas Oncology Hospital. There were found 220 patients with lung cancer. 30 patients with lung cancer had been operated. The radical surgical treatment (from segmental lung resection to pulmonectomy) were performed in 13 patient.

Literatūra
1. Charčenko V.P., Kuzmin I.P. Rak legkogo. M., 1994.- S. 143.- Rus.
2. Rabkin I.Ch. Osnovy kompiuternoj tomografii.- M., 1992.- Rus.
3. Wegwner O.H. Whole Body Computed Tomography. The Lungs.- Boston, 1992.- P. 212.

 

Turinys