Jūratė Dementavičienė
Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninė
Medicinos diagnostikos centras
Lietuvoje jau kelis dešimtmečius kraujagyslės tiriamos
naudojant angiografiją. Pastaruoju metu ji žymiai patobulėjo dėl
digitalinės substrakcijos, pulsinės rentgenoskopijos,
patobulintų intervencinių instrumentų įdiegimo bei nejoninių
žemo osmotinio slėgio kontrastinių medžiagų panaudojimo, visų
jos rizikos faktorių atmesti neįmanoma [3]. Pavyzdžiui,
tiriant kaklo ir galvos kraujagysles 0,1-2 proc. atvejų galimos
komplikacijos, kurios dar dažnesnės padidėjusios rizikos žmonėms
[6]; apatinių galūnių angiografijų komplikacijos, įvairių
autorių duomenimis, pasitaiko 0,17-7 proc. atvejų [28].
Dėl šių priežasčių ieškota naujų būdų kraujotakai ir
kraujagyslėms tirti. Tokia galimybė atsirado sukūrus dvigubo
skenavimo, magnetinio rezonanso ir spiralinės kompiuterinės
tomografijos technologijas [5, 20, 28].
Dvigubas skenavimas tikslus tiriant kraujotakos ypatumus, tačiau
gana subjektyvus ir neduoda visos informacijos, taip reikalingos
chirurgams [6].
Magnetinio rezonanso angiografija suteikia tikslią ir patikimą
informaciją, tačiau nemaža dalis žmonių negali būti tiriami
šiuo būdu. Pagrindinės kontraindikacijos: nutukimas,
klaustrofobija, negebėjimas ilgą laiką ramiai gulėti ir
metaliniai svetimkūniai, kaip: širdies stimuliatoriai,
kraujagyslės klipas, sąnarių protezai [6, 28].
Spiralinė kompiuterinė tomografija (toliau - spiralinė KT) -
naujas, perspektyvus, minimaliai invazyvus tyrimas, leidžiantis
įvertinti ir kraujagysles, ir jas supančius audinius, jų
patologinius pakitimus [1, 2, 3, 6, 21, 23]. Šio tyrimo trūkumai:
jonizuojanti radiacija ir į/v kontrastinis preparatas, tačiau,
parinkus optimalius tyrimo rodiklius, radiacinė dozė neviršija
įprastinio kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gaunamos dozės,
o naudojant nejoninius kontrastus - komplikacijų galimybė sumažėja
iki minimumo [4, 5, 6]. Palmer duomenimis, komplikacijų,
naudojant joninius kontrastus, pasitaiko 3,8 proc. (ypač sunkių
- 0,09 proc.), nejoninius - 1,2 proc. (ypač sunkių 0,02 proc.);
Katayama duomenimis, atitinkamai - 12,7 proc. (0,04) ir 3,1 proc.
(0,004) [31].
Spiralinė (sraigtinė) KT - pati naujausia kompiuterinė
tomografijos technologija, kurios esmė yra ta, kad skenavimas
atliekamas nenutrūkstamai pacientui judant pro rentgeno vamzdžio
- detektorių plokštumą, ir taip surenkant tūrinę tiriamos
srities skaitmeninę informaciją.
Šios technologijos privalumai:
1. Greitis, leidžiantis atlikti tyrimą sulaikius kvėpavimą (išvengiama
dinaminių artefaktų).
2. Tūrinė informacija, leidžianti atlikti aukštos kokybės
daugiaplokštumines ar trimates vaizdo rekonstrukcijas [5, 25].
Kartu su šia technologija pritaikius intensyvųjį kraujagyslių
kontrastavimą, galima ištirti pasirinktos srities kraujagysles.
Tam atliekamas greitas kontrastinės medžiagos įšvirkštimas
automatiniu švirkštu ir numatomas atitinkamai pasirinktai
kraujagyslei skenavimo laikas nuo kontrasto leidimo pradžios.
KT angiografija naudojama šioms kraujagyslėms tirti:
I. Aortai ir jos šakoms - miego arterijoms ir Vilizijaus ratui;
plaučių arterijoms;
pasaito arterijoms;
inkstų arterijoms;
klubinėms arterijoms.
II. Stambiosioms venoms - intrakranijiniams sinusams;
apatinei tuščiajai venai;
vartų venos sistemai.
Šio tyrimo pagalba įvertinamas kraujagyslių susiaurėjimas ir
okliuzijos, būklė planuojant operacinį gydymą, nustatomos
aneurizmos, intimos atsisluoksniavimas, anomalijos, stambiųjų
venų okliuzijos, jų priežastys ir patologinio proceso išplitimas,
stebima kraujagyslių būklė po endovaskulinio gydymo [29, 30].
Tyrimo metodika
Kompiuterinė tomografinė angiografija (KTA) atliekama spiralinės
technologijos kompiuteriniu tomografu, turinčiu specialiąsias
rekonstrukcijų programas, bei naudojant automatinį švirkštą
kontrastinei medžiagai į veną sušvirkšti. Kraujagyslėms
kontrastuoti naudojamas nejoninis kontrastinis preparatas -
Ultravist (Schering) arba Omnipaque (Nycomed), 300 mg/ml J
koncentracijos, įšvirkščiant į veną, įvairių autorių
duomenimis, nuo 60 iki 150 ml.
Ligonis guldomas kaip įprastiniam KT tyrimui. Į alkūninę veną
įstumiamas intraveninis kateteris, kuris sujungiamas su
automatiniu švirkštu.
Atliekama tiriamos srities apžvalginė topograma: galvai - šoninė,
kitoms sritims - tiesinė. Joje nustatomas preliminarus tyrimo
plotas ir atliekamas jo tyrimas be kontrastinės medžiagos,
paprastai storesniu spinduliu ir greitesniu stalo judėjimo greičiu
- taip sumažinama apšvitos dozė. Šių vaizdų pagalba
patikslinama tiriamųjų kraujagyslių lokalizacija, jų atsišakojimo
vieta, įvertinami kiti audiniai.
Toliau labai svarbu parinkti tikslius skenavimo rodiklius, kad
gautume maksimaliai informacijos, ir būtų kuo mažesnė
paciento apšvita. Šiems rodikliams priklauso rentgeno spindulių
plotis, stalo judėjimo greitis, rekonstruojamojo sluoksnio
storis ir skenavimo laikas.
Spindulio plotis ir stalo judėjimo greitis lemia vaizdo kokybę
ir tyrimo (rentgeno spindulių ekspozicijos) laiką. Kuo
siauresnis pluošto spindulys, tuo surenkama daugiau skaitmeninės
informacijos iš kūno tūrio vieneto ir tuo didesnė vaizdo
skiriamoji geba. Tačiau tik iki tam tikro laipsnio - pasirinkus
ypač siaurą spindulių pluoštą, padidėja ir artefaktų
galimybė (tai priklauso nuo viso komplekso kompiuterio rodiklių).
Stalo judėjimo greitis lemia "spiralės" glaustumą.
Kadangi tyrimo metu surenkama tūrinė tiriamosios srities
informacija, "spiralė" nebūtinai turi "padengti"
visą skenuojamąjį plotą. Ji gali būti daugiau ar mažiau
"ištempta" - šį rodiklį rodo stalo judėjimo ir
spindulio pluošto storio santykis (pitch). Kartais naudojama ir
labai siaura ar net dalinai dengianti ankstesnį sluoksnį "spiralė",
tačiau kraujagyslėms tirti naudojamas stalo judėjimo greičio
ir spindulio pločio santykis (spiralės rodiklis) nuo 1 iki 2.
Paprastai smulkesnėms kraujagyslėms jis mažesnis - 1-1,5,
aortai - 2.
Spindulių pluošto storis ir "spiralės" rodiklis
tiesiogiai lemia maksimalų spiralės ilgį, t. y. tiriamosios
srities apimtį, pavyzdžiui, aortai tirti reikalinga didesnė
apimtis, o smulkesnėms arterijoms užtenka mažesnės. Šią
apimtį riboja ir aparato techninės galimybės, pvz., rentgeno
vamzdžio šiluminė talpa ir aušinimo sistema.
Rekonstruojamosios plokštumos storis - tai toks kūno skersinio
pjūvio sluoksnis, kurio vaizdą kompiuteris sukuria iš
surinktos tūrinės informacijos. Nuo jo dydžio taip pat
priklauso vaizdo kokybė.
Skenavimo laikas priklauso nuo tiriamųjų kraujagyslių nuotolio
nuo kontrastinės medžiagos švirkštimo vietos, taip pat
individualių paciento rodiklių, kaip: kraujospūdžio, širdies
veiklos, kraujagyslių būklės. Pavyzdžiui, Vilizijaus rato
arterijoms šis laikas yra 15-18 sek., inkstų arterijoms - 15-20
sek., vartų venos sistemai - 50-70 sek.
Tyrimais nustatyta, kad patikimos priklausomybės tarp kraujospūdžio,
pulso dažnio bei konstrastinės medžiagos pritekėjimo laiko nėra,
tačiau tai vieninteliai lengvai išmatuojami rodikliai, kuriais
dažniausiai remiamasi koreguojant skenavimo laiką. Taip pat
svarbu įvertinti jau žinomus kraujagyslių susiaurėjimus.
Šiam klausimui spręsti kartais į veną sušvirkščiamas
nedidelis bandomasis kontrastinės medžiagos kiekis, pagal kurį
nustatomas laikas. Taip pat sukurta speciali kompiuterio programa,
kontroliuojanti nustatytos kraujagyslės tankį ir, pasiekus
reikiamą kontrasto lygį, automatiškai pradedanti skenavimą.
Tačiau šie veiksmai kiek padidina paciento apšvitos dozę, todėl
taikomi pasirinktinai, esant didelio laipsnio kraujagyslių
sklerozei, vyresnio amžiaus žmonėms.
Teisingai parinkus šiuos rodiklius, gauname maksimalų tiriamųjų
kraujagyslių kontrastiškumą ir galime atlikti informatyvias
vaizdų rekonstrukcijas.
Nors KT angiografija pirmiausia susijusi su trimatėmis
rekonstrukcijomis, kraujagyslių būklei, patologiniams
pakitimams vertinti svarbūs ir yra naudojami ir dvimačiai plokštuminiai
vaizdai [1, 7]. Kraujagyslių tyrimui naudojami šie KT vaizdai
ir rekonstrukcijos:
1) ašiniai KT vaizdai su intensyviu kraujagyslių kontrastavimu
(1 pav.);
1 pav. Ašiniai Vilizijaus rato KT angiografijos vaizdai
2) daugiaplokštuminės rekonstrukcijos;
3) trimatė paviršiaus šešėlio principo rekonstrukcija (SSD -
shaded surface display) (2 pav.);
2 pav. Trimatė paviršiaus šešėlio principo Vilizijaus rato arterijų rekonstrukcija
4) trimatė intensyviausių objektų išskyrimo rekonstrukcija (MIP - most intensive projections) (3 pav.).
3 pav. Trimatė intensyvių objektų išskyrimo Vilizijaus rato arterijų rekonstrukcija
Ašiniai vaizdai yra tokie patys kaip įprastinė KT, tačiau
skiriasi tuo, kad kontrastinė medžiaga "pagaunama"
tiriamosiose kraujagyslėse, jas maksimaliai išryškindamos. Čia
galima įvertinti ir kraujagyslių spindį, ir jas supančius
audinius.
Daugiaplokštuminės dvimatės rekonstrukcijos sagitalinėje,
frontalinėje ar pasirinktoje įstrižinėje plokštumoje
suteikia papildomos informacijos įvertinant kraujagyslių būklę,
jų santykį su gretimais organais.
Paviršiaus šešėlio rekonstrukcijose (SSD) matomas kraujagyslių
paviršiaus vaizdas, tačiau negalima įvertinti jų spindžio -
aterosklerozės plokštelių ar intimos atsisluoksniavimo.
Intensyviausių objektų išskyrimo rekonstrukcijos (MIP) išryškina
intensyviausius židinius tiriamųjų audinių tūryje. Kadangi
kaulinės struktūros yra taip pat intensyvios, jos "pašalinamos"
iš vaizdo rankiniu būdu. Šiose rekonstrukcijose galima įvertinti
ir kraujagyslių spindžio būklę ir atskirti sienelės apkalkėjimus.
Kadangi rekonstrukcijoms naudojami audinių tūriniai duomenys,
kraujagyslių trimates rekonstrukcijas galima apžiūrėti įvairiomis
kryptimis x, y, z ašių atžvilgiu, o dvigubo skenavimo ar
angiografiniame tyrimuose šios galimybės ribotos.
Įgudusiems darbuotojams rekonstrukcijų procesas trunka 30-60
min.
Klinikinis pritaikymas
Neinvazinių kraujagyslių tyrimų rezultatai labai artimi įprastinei
angiografijai, tačiau jos pakeisti visiškai negali. Jų
privalumai - paprastumas, greitis, gali būti atliekami ir
ambulatoriškai, pigumas (MRA - santykinai). Todėl vis plačiau
šie tyrimai taikomi pradinei diagnostikai, mažinant ligonių
srautą invazyviai ir brangesnei įprastinei angiografijai, kuri
ūminių kraujagyslių susirgimų atvejais, apatinių galūnių
smulkiosioms kraujagyslėms ar planuojant operacinį bei
endovaskulinį gydymą yra pagrindinis nepakeičiamas tyrimas [1,
2, 3, 13, 19, 23, 28].
Neinvazinių tyrimų pasirinkimą lemia klinikinės indikacijos
ir ekonominės galimybės.
Lietuvoje KT angiografija pradėta taikyti 1997 spalio mėnesį,
ir atliekama Medicinos diagnostikos centre "Siemens AR Star"
aparatu su "Medrad" firmos automatiniu suleidėju.
Per pirmuosius metus atlikti 67 tyrimai, iš jų:
1. Vilizijaus rato arterijoms - 41
2. Inkstų arterijoms - 17
3. Pilvo aortai - 3
4. Klubinėms arterijoms - 1
5. Vartų venos sistemai - 2 (4 pav.)
4 pav. Vartų venos sistemos KT angiografija, ašiniai vaizdai. Matomos gausios veninės kolateralės
6. Miego arterijoms - 3 (viena iš jų kaklo hemangiomos atveju (5, 6 pav.).
5 pav. Kaklo KT angiografija hemangiomos atveju, matyti jos dydis, maitinanti arterija - išorinė miego arterija, ir veninis nutekėjimas į kairę poraktinę veną; a) ašinis vaizdas, b) intensyviausių objektų išskyrimo rekonstrukcija
6 pav. Kaklo KT angiografija miego arterijoms ištirti. Intensyviausių objektų išskyrimo rekonstrukcijos
Jų tyrimo rezultatai informatyvūs, paprastai nėra šalutinių
reakcijų, todėl plačiai taikomi, atsižvelgiant į indikacijas.
Tyrimo populiarumą stabdo aukšta paties tyrimo bei kontrastinės
medžiagos kaina bei informacijos stoka.
KT angiografijai įvertinti pateikiami literatūros duomenys,
remiantis Vilizijaus rato ir inkstų kraujagyslių tyrimais, kai
šis tyrimas gana plačiai taikomas.
Pasaulinėje praktikoje pirmiausia KT angiografija buvo taikyta
galvos smegenų arterijoms tirti. Pagrindinės indikacijos [5]:
1. Aneurizma, ypač įvykus spontaniniam subarachnoidiniam kraujo
išsiliejimui - nustatoma vieta, dydis, kaklelio plotis, galima
trombozė, santykis su kitomis arterijomis, kraujo išsiliejimo
apimtis.
2. Ūminio kraujotakos susirgimo atveju - arterijos stenozei ar
okliuzijai nustatyti, spazmui įvertinti.
3. Kraujagyslinė malformacija - nustatoma vieta, apimtis,
stebima dinamikoje.
4. Smegenų kraujotakos tipui tirti - planuojant operacinį gydymą,
įvertinama kolaterali kraujotaka.
5. Veninių sinusų ir venų okliuzija ar anomalija.
6. Bazalinės meningeomos - ryšiui su kraujagyslėmis įvertinti.
Įvairių autorių duomenimis, KTA jautrumas ir specifiškumas
atitinka MRA duomenis, lyginant su digitaline substrakcine
angiografija (DSA), nustato aneurizmas 90-100 proc., jei jos
didesnės nei 3 mm skersmens [7, 14]. KTA duomenys atitinka DSA,
nustatant aneurizmos dydį, formą, kaklelio plotį, galimą
trombozę, santykį su kitomis arterijomis [9, 10]. Papildomai
KTA suteikia daug informacijos apie galvos smegenų būklę [9,
14].
Medicinos diagnostikos centre tirtas 41 pacientas Vilizijaus rato
kraujagyslėms įvertinti, iš jų 23 moterys ir 18 vyrų nuo 17
iki 64 metų.
Tyrimui taikėme 1-1,5 mm spindulių ploto, 1,5-2 mm stalo judėjimo
greitį, spiralės glaustumo rodiklis 1-1,5, rekonstruojamosios
plokštumos storis 1-1,5 mm. Sušvirkštėme 60-100 ml nejoninės
kontrastinės medžiagos 3-4 ml/sek. greičiu, laikas 15-18 sek.
Iš šių ligonių 14 buvo įtarta aneurizma, 24 - Vilizijaus
rato kraujotakai įvertinti, 3 - įvykus subarachnoidinei
kraujosruvai (SAH).
Dviems ligoniams su SAH rasta a. basilaris aneurizmų (7 pav.), nė
vienam iš 14 įtartų aneurizmų nerasta.
7 pav. Vilizijaus rato KTA. Pamato arterijos aneurizma
Vilizijaus rato kraujagyslių tyrime gerai matomos funkcionuojančios jungiančiosios arterijos (8 pav.).
8 pav. Vilizijaus rato KTA. Plačios užpakalinės jungiančiosios arterijos
Dviem atvejais nustatytos ektatiškos a. basilaris, vienam pacientui su išeminiu židiniu kairės vidurinės miego arterijos baseine nustatyta jos susiaurėjimas (9 pav.).
9 pav. Vilizijaus rato arterijų KTA. Dešiniosios vidurinės smegenų arterijos susiaurėjimas. a) KT angiografija, b) digitalinė substrakcinė angiografija
Vienu atveju, įtarus a. basilaris okliuziją - nepasitvirtino.
Tik 7 atvejais tyrimo rezultatus galėjome lyginti su DSA ir 9 -
su transkranijine doplerografija. Visais atvejais duomenys sutapo,
išskyrus DSA įtartą a. basilaris okliuziją.
Labai plačiai taikoma KTA nustatant inkstų arterijų stenozę,
anomaliją, aneurizmą, planuojant intervencinį gydymą, tiriant
potencialius inkstų donorus, nustatant inkstų arterijų bei pažeistos
aortos dalies santykį [18, 21].
Vis tiktai dažniausia indikacija - hipertenzinė liga, kurios
labai dažna priežastis -renovaskulinė [19, 20]. Dėl didelio
ligonių skaičiaus ne visiems tikslinga ir indikuotina DSA. KTA
sėkmingai atlieka pirminės diagnostikos vaidmenį atrenkant
ligonius intervenciniam tyrimui ir gydymui [22]. Literatūros
duomenimis, lyginant su arteriografija, KTA jautrumas - 67 proc.
ir specifiškumas - 95 proc. nustatant 75 proc. ir didesnes inkstų
arterijų stenozes [23]. Kitų autorių duomenimis, atitinkamai
stenozės laipsniui KTA jautrumas ir specifiškumas toks: nesant
stenozės - 97 ir 100 proc., atitinkamai; iki 50 proc. stenozei -
92 ir 98 proc.; iki 99 proc. stenozei - 96 ir 96 proc.;
okliuzijos atveju - 100 ir 100 proc. KTA ir DSA duomenys sutapo [19].
Medicinos diagnostikos centre tyrėme 17 ligonių inkstų arterijų
būklę, iš jų 7 moterims ir 10 vyrų, nuo 34 iki 72 metų.
Naudojome 2 mm spindulių pluošto plotį, 2-4 mm/aps. stalo judėjimo
greitį (spiralės glaustumo rodiklis - 1,5-2), 1-1,5 mm
rekonstruojamosios plokštumos storį. Sušvirkštėme 100 ml
kontrastinės medžiagos 3,5-4 ml/sek. greičiu, laikas 17-20 sek.
Visi pacientai sirgo hipertenzine liga. Keturiems iš jų pakitimų
nerasta, 3 - rasta papildomų inkstų arterijų (10 pav.), 10 -
žiočių ar pradinės inksto arterijos dalies stenozė, įvairaus
laipsnio aortos aterosklerozė (11 pav.). Vienam ligoniui po KTA
taikytas endovaskulinis gydymas. Mūsų tyrimo rezultatai
pasitvirtino.
10 pav. Inkstų arterijų KTA. Matyti trys dešinįjį inkstą maitinančios arterijos
11 pav. Inkstų arterijų KTA. Pilvo aortos apkalkėję aterosklerotinės plokštelės, abiejų inkstų arterijų pradinių dalių ryški stenozė (patvirtinta DSA)
Išvados
1. KTA lengvai atliekamas, minimaliai invazyvus, prieinamas ir
diagnostikos požiūriu informatyvus kraujagyslių tyrimas.
Informatyvumu ir saugumu šis tyrimas kol kas geresnis nei kiti
Lietuvoje naudojami Vilizijaus rato morfologinei ir funkcinei būklei
nustatyti tyrimai.
2. KTA privalumai, lyginant su kitais tyrimais, trumpas tyrimo
laikas, netrukdo metaliniai svetimkūniai, geras kalcinatų
kontrastavimas. Tyrimas pigesnis už MRA, objektyvus, gerai
dokumentuojamas.
3. KTA suteikia duomenų ne vien apie kraujagysles, bet ir apie
aplinkinius audinius.
4. Tyrimas gali būti atliekamas ir stacionare, ir ambulatoriškai.
5. KTA universali - taikoma įvairiose medicinos srityse.
CT angiography
Jūratė Dementavičienė
Key words: Spiral (helical) computed tomography,
vascular abnormalities, angiography.
Conventional angiography was the only method for vascular
investigation for many decades. Despite it's development in
recent years, all risk factors can not be eliminated. This is the
reason why noninvasive methods of examination are so welcomed in
this field.
There are there main noninvasive technologies: Duplex
ultrasonography, Magnetic resonanse angiography and Computed
tomographic angiography.
Spiral (helical) computed tomography is a new, perspective,
minimal invasive examination, which uses volume data aquisition
while patient moves through the gantry. At the same time using
bolus contrast enhancement and appropriate scan delay time, we
can examine the vessels, their lumen and surrounding tissues. The
main target for the CT angiography - aorta and it's branches,
also largest venous systems, such as inferior cava vein, portal
vein and intracranial venous sinuses. This methods of
investigation depicts stenoses and occlusions, aneurysms,
disections, malformations, is helpful for planing surgical
intervention and follow up after endovascular treatment.
The article overview technology of this examination.
In Lithuania CT angiography was introduced in October 1997, in
Medical Diagnostic Center. The procedures were performed with
Somatom AR Star equipment and Medrad injector.
Our initial experience in this field concerns mainly circle of
Willid anf renal arteries exploration. Abdominal aorta, carotic
and iliacal arteries, portal vein were examined too.
Conclusions: Spiral CT is perspective, informative and easily
performable examination. It provides representation of vascular
abnormalities that are equivalent to MRA and close to
conventional angiography in accurasy and specifisity.
Disadvantages of CT angiography over the other noninvasive
imaging techniques include the requirement of an iodinate i/v
contrast injection and ionising radiation. The possibility of
relatively law miliamperes could be used, reduces the radiation
dose which is close or even less to conventional CT; and the
introduction of nonionic contrast materials reduces the
complication risk to minimum.
Literatūra
1. Zeman R.K., Silverman P.M., Vieco P.T., Costello P. // Am. J.
Roentgenol.- 1995.- Vol. 165.- P. 1079-1088.
2. Squillaci E., Ferreri G., Carpanese L. et al. // Radiol. Med.-
1995.- Vol. 89.- P. 430-439.
3. Hagen B. // Radiologe.- 1997.- Vol. 37.- P. 493-500.
4. Verdun F.R., Meuli R.A., Bockund F.A. et al. // Eur. Radiol.-
1996.- Vol. 6.- P. 486-488.
5. Advances in CT (III): 3rd European Scientific user conference
Somatom Plus CT // Ed. H. Pokieser, G. Lechner.- Viena, 1994.- P.
3-59.
6. Schwartz R.B. // Semin. Ultrasound, CT and MR. Spiral CT.-
1994.- Vol. 15.- P. 139-147.
7. Velthuin B.K., van Leeuwen M.S., Witkamp T.D. et al. // Am. J.
Roentgenol.- 1997.- Vol. 169.- P. 1411-1417.
8. The role of CT following aneurysm rupture // Neuroimaging Clin.
North Am.- 1997.- Vol. 7.- P. 693-708.
9. Anderson G.B., Findlay J.M., Steinke D.E., Ashforth R. //
Neurosurgery.- 1997.- Vol. 41.- P. 522-527.
10. Lenhart M., Bretschneider T., Gmeinwieser J. et al. // Acta
Radiol.- 1997.- Vol. 38.- P. 791-796.
11. Ochi R.P., Vieco P.T., Gross C.E. // Am. J. Neuroradiol.-
1997.- Vol. 18.- P. 265-269.
12. Shrier D.A., Tanaka H., Numaguchi Y. et al. // Am. J.
Neuroradiol.- 1997.- Vol. 18.- P. 1011-1020.
13. Knauth M., vonKummer R., Jansen O. et al. // Am. J.
Neuroradiol.- 1997.- Vol. 18.- P. 1001-1010.
14. Zouaoui A., Sahel M., Marro B. et al. // Neurosurgery.- 1997.-
Vol. 41.- P. 125-130.
15. Lehmann K.J., Neff K.W., Ries S. et al. // Radiologe.- 1996.-
Vol. 36.- P. 845-849.
16. Wong K.S., Lam W.N., Liang E.V. et al. // Stroke.- 1996.- Vol.
27.- P. 1084-1087.
17. Provenzale J.M., Mozgenlander J.C., Gress D. // J. Comput.
Assist. Tomogr.- 1996.- Vol. 20.- P. 185-193.
18. Holmes N.M., Mcbroom S., Puckett M.L., Kane C.J. // Techn.
Urol.- 1997.- Vol. 3.- P. 202-208.
19. Kaatee R., Beek F.J., de Lange E.E. et al. // Radiology.-
1997.- Vol. 205.- P. 121-127.
20. Hout S.J., Scoutt L.M., Meier G.H. // J. Biol. Med.- 1996.-
Vol. 69.- P. 445-460.
21. Rubin G.D. // Semin. Ultrasound, CT and MR.- 1996.- Vol. 17.-
P. 374-397.
22. Elkohen M. // Revue du Praticien.- 1996.- Vol. 46.- P. 1091-1095.
23. Cikrit D.F., Harrn V.J., Hemmer C.G. et al. // Ann. Vasc.
Surg.- 1996.- Vol. 10.- P. 109-116.
24. Elkohen M., Beregi J.P., Deklunder G. et al. // Arch. Malad.
Coeur Vaiseaux.- 1995.- Vol. 88.- P. 1159-1164.
25. Rubin G.D., Silverman S.G. // Radiol. Clin. North Am.- 1995.-
Vol. 33.- P. 903-932.
26. Textor S.C., Canzanello V.J. // Curr. Opinion Nephrol.
Hypertens.- 1996.- Vol. 5.- P. 541-551.
27. Semba Ch.P., Rubin G.D., Dake M.D. // Semin. Ultrasound, CT
and MR.- 1994.- Vol. 15.- P. 133-138.
28. Reimer P., Landwehi P. // Eur. Radiol.- 1998.- Vol. 8.- P.
858-872.
29. Bartolozzi C., Neri E., Caramella D. // Eur. Radiol.- 1998.-
Vol. 8.- P. 679-684.
30. Gaa J., Georgi M. // Eur. Radiol.- 1998.- Vol. 8.- P. 507-516.
31. Contrast Media / Ed. U. Speck.- Berlin, 1993.- P. 65-79.