Edvardas Danila*, Bronislovas Šatkauskas*,
Konstantinas Romualdas Dobrovolskis**, Remigijus Nargėla*,
Greta Loskutovienė**, Aleksandras Rulevičius**, Nomeda Valevičienė**
*Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių
klinikos" Pulmonologijos ir alergologijos klinika, **Radiologijos
centras
Raktažodžiai: bronchoskopija, transbronchinės plaučių audinio biopsijos.
Reziumė. 1996 05-1998 05 metais
VUL "Santariškių klinikos" Rentgeno-bronchologijos
kabinete atliktos 75 transbronchinės plaučių audinio biopsijos
(TPAB). Indikacijomis TPAB buvo: ovalūs periferiniai šešėliai
plaučių rentgenogramose 21 (28 proc.), periferiniai ertminiai
dariniai plaučiuose 3 (4 proc.), diseminacija plaučiuose 22 (29,4
proc.), difuziniai plaučių piešinio pakitimai 10 (13,3 proc.),
lokalūs infiltraciniai-fibroziniai pakitimai plaučiuose 19 (25,3
proc.) atvejų.
6 (8 proc.) atvejais biopsijos metu negauta pakankamai
tiriamosios medžiagos ar nepavyko jos paimti iš reikiamos
vietos. 69 (92 proc.) atvejais TPAB buvo informatyvi - įvertinus
biopsinės medžiagos ir kitų tyrimų duomenis, diagnozuota:
plaučių vėžys ar kitų organų vėžio metastazės plaučiuose
23 (33,4 proc.) atvejais, nespecifinė pneumonija - 17 (24,7 proc.),
pneumokoniozė -7 (10,2 proc.), pneumofibrozė - 7 (10,2 proc.),
sarkoidozė - 5 (7,2 proc.), idiopatinis-fibrozuojantis
alveolitas - 3 (4,3 proc.), tuberkuliozė -2 (2,9 proc.),
eozinofilinė pneumonija - 1 (1,4 proc.), obliteruojantis
bronchiolitas - 1 (1,4 proc.), egzogeninis-alerginis alveolitas 1
(1,4 proc.).
Tyrimo metu įvyko 3 (4 proc. visų TPAB ) komplikacijos: 2 (2,7
proc.) atvejais -kraujavimas, 1(1,3 proc.) - pneumotoraksas.
Įvadas
Transbronchinių plaučių audinio biopsijos (TPAB) panaudojimas
klinikinėje praktikoje pirmą kartą aprašytas 1965 m.
Biopsijos tada buvo atliekamos lanksčiomis žnyplelėmis per
rigidinį bronchoskopą. Įdiegus fibrobronchoskopiją, šis
tyrimas buvo plačiai taikomas. 1985 m. pirmą kartą aprašyta
TPAB, atlikta vaikams. Ypač padaugėjo indikacijų
transbronchinei plaučių audinio biopsijai suaugusiems ir
vaikams šį dešimtmetį. Tai susiję su ŽIV infekcijos plitimu,
didelių organų transplantacijų skaičiumi [20].
Indikacijomis TPAB yra periferinio plaučių vėžio įtarimas,
netipiniai infiltratai, plaučių infekcija po organų
transplantacijos, plaučių patologija ŽIV infekuotiems
pacientams, diseminuotos plaučių ligos, kt.[8,17,18].
1 lentelė. Indikacijos transbronchinei plaučių audinio biopsijai
Nr. |
Rentgenologiniai pokyčiai plaučiuose |
Absoliutūs skaičiai |
Procentai |
1. |
Diseminacija |
22 |
29,4 |
2. |
Difuziniai plaučių piešinio pokyčiai |
10 |
13,3 |
3. |
Lokalūs infiltraciniai-fibroziniai pokyčiai |
19 |
25,3 |
4. |
Ovalūs periferiniai šešėliai |
21 |
28 |
5. |
Periferiniai ertminiai dariniai |
3 |
4 |
Iš viso |
75 |
100 |
Prieš TPAB rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus:
1. Dviejų krypčių plaučių rentgenogramas.
2. Pilną kraujo tyrimą.
3. Koagulogramą.
4. Šlapalą ir kreatininą (įtariant inkstų funkcijos
nepakankamumą).
5. Įvertinti plautinės hipertenzijos laipsnį [9,13].
TPAB turėtų būti atliekama rentgeno kontrolėje.
Rekomenduojama imti 5-6 gabaliukus iš patologijos vietos, jei
pakitimai difuziniai- mažiausia po 3 gabaliukus iš kiekvienos
skilties. Siūloma vengti vidurinės ir liežuvėlinės skilčių,
nes, atliekant biopsiją, šiose skiltyse didėja pneumotorakso
tikimybė. Patogi biopsijai lokalizacija- dešiniojo plaučio
apatinė skiltis, ypač 9 segmentas. Biopsija vienos
bronchoskopijos metu atliekama tik viename plautyje [17,20].
Aprašomos kelios TPAB metodikos. Pateikiame vieną jų. Rentgeno
kontrolėje žnyplelės atsargiai stumiamos į priekį iki
pasipriešinimo pojūčio ar iki plaučių periferijos. Tada žnyplelės
atitraukiamos 1-2 cm, atidaromos, greitai pastumiamos į priekį
ir vėl atitraukiamos, tai kartojama 2-3 kartus. Tada uždaromos
ir greitai ištraukiamos. "Aligatoriai"- tai
pasirinkimo žnyplelės atliekant TPAB [20].
Pacientus po tyrimo reikėtų stebėti iki 4 val. dėl galimo
pneumotorakso [11,20]. Komplikacijos retos. Dažniausios jų-
kraujavimas iš plaučių ir pneumotoraksas [18].
Darbo metodai ir rezultatai
Šio darbo tikslas - išnagrinėti TPAB diagnostinę vertę,
komplikacijų dažnį.
1996 05-1998 05 metais VUL "Santariškių klinikos"
Rentgeno-bronchologijos kabinete atliktos 75 transbronchinės
plaučių audinio biopsijos (TPAB). Tirta 50 vyrų ir 25 moterys.
Amžius 21-79 metai (vidurkis - 54,4 metų). Indikacijomis TPAB
buvo: periferiniai ovalūs šešėliai, diseminacija plaučiuose.
Duomenys pateikti pirmoje lentelėje.
Bronchoskopijos atliktos Olimpus BF-10 fibrobronchoskopu sukėlus
vietinę anesteziją lidokainu. TPAB atliktos dalyvaujant
gydytojui rentgenologui ir stebint biopsiją rentgeno aparato
ekrane.
Tyrimo metu iš patologinės vietos buvo paimti 2- 9 (vidutiniškai
- 6) gabaliukai, diseminacijos ir difuzinių pokyčių plaučiuose
atvejais- 5- 16 (vidut. - 9) gabaliukų.
6 (8 proc.) atvejais biopsijos metu negauta pakankamai
tiriamosios medžiagos ar nepavyko jos paimti iš reikiamos
vietos: 4 periferinio plaučių darinio atvejais ir 2
diseminacijos plaučiuose atvejais. 69 (92 proc.) atvejais TPAB
buvo informatyvi - įvertinus biopsinės medžiagos ir kitų
tyrimų duomenis, diagnozuotas plaučių vėžys, kitos ligos.
Duomenys pateikiami antroje lentelėje.
Biopsijos pagalba liga histologiškai verifikuota periferinio
darinio plaučiuose atvejais- 83 proc. (iš 24), diseminacijos
atveju- 91 proc. (iš 22).
Tyrimo metu įvyko 3 (4 proc. visų TPAB) komplikacijos. Vienam
pacientui (1,3 proc.), sirgusiam užsitęsusiu, absceduojančiu
plaučių uždegimu, pasireiškė kliniškai nereikšmingas,
savaime rezorbavęsis pneumotoraksas. 2 atvejais (2,7 proc.)
tyrimas komplikavosi kraujavimu iš plaučių (>50 ml).
Kraujavimas sustabdytas tyrimo metu, obturavus bronchą
bronchoskopo distaliniu galu. Vienas pacientų sirgo
mielodisplazijos sindromu su trombocitopenija (trombocitų sk. 30-90
x109 l.). Kitam nustatyta didelio laipsnio plautinė hipertenzija.
Aptarimas
Bronchoalveolinis lavažas ir transbronchinė plaučių audinio
biopsija - vienos dažniausių indikacijų diagnostinei
bronchoskopijai [20]. Pastaraisiais metais patikslinta šių
metodų reikšmė daugelio plaučių ligų diagnostikai.
Rekomenduojama TPAB atlikti po bronchoalveolinio lavažo (BAL) ar
abu tyrimus atlikti vienos bronchoskopijos metu, nes BAL įdiegimas
apie 50 proc. sumažino būtinumą naudoti TPAB [3,17].
Bronchoalveolinio lavažo taikymas mūsų ligoninėje lemia
santykinai nedidelį TPAB skaičių.
TPAB nebetaikomos idiopatinio-fibrozuojančio alveolito (IFA)
diagnostikai, nes mažas medžiagos kiekis nepakankamas ligai
patvirtinti, tačiau tyrimas vertingas kitų ligų paneigimui.
IFA diagnostikai naudojamas BAL ar atvira plaučių audinio
biopsija [3,6,12,19].
Didesnė TPAB reikšmė sarkoidozės diagnostikai. Ne mažiau 60
proc. sergančiųjų šia liga, kuriems nestebima pakitimų plaučių
rentgenogramose, TPAB biopsinėje medžiagoje randama granuliomų
[8]. Tačiau nekazeozinės granuliomos nėra specifiškos
sarkoidozei. Nekazeozinių granuliomų taip pat gali būti
sergant tuberkulioze, egzogeniniu-alerginiu alveolitu.
Diferencijuojant šias ligas, svarbiausias vaidmuo tenka
bronchoalveoliniam lavažui, kurio pagalba patikslinama alveolito
forma (T-limfocitų helperių/induktorių, T-citotoksinių/supresinių
limfocitų alveolitas) [1,3, 16].
Transbronchinė plaučių audinio biopsija nereikšminga limfomų
diagnostikai [8].
Pakankamai medžiagos histologiniam tyrimui gaunama 78 - 84 proc.
transbronchinių plaučių audinio biopsijų [2,20]. Periferinio
vėžio atveju - apie 40 - 60 proc. [2,18]. Kiti autoriai nurodo,
kad TPAB efektyvi 50 - 70 proc. atvejų, kai periferinio darinio
dydis mažiau 1 cm. ir daugiau 90 proc. - kai jo dydis daugiau 4
cm. [8]. Kitų diagnostikos metodų efektyvumas periferinio vėžio
diagnostikai: šepetėlinės biopsijos, atliktos rentgeno kontrolėje
- apie 30 proc., BAL - 25 proc., transbronchinės adatėlinės
periferinių darinių aspiracinės punkcijos (TAAP) - 40 - 70
proc. [15]. Tačiau šių metodų efektyvumas labai priklauso nuo
morfologinės vėžio formos, citologo patirties. Be to,
transbronchinė adatėlinė aspiracinė punkcija - labai brangus
tyrimo metodas. Transtorakalinės punkcijos (TP) pagalba
centruose, turinčiuose didelę patirtį, diagnozuojama 75 - 90
proc. periferinio plaučių vėžio [7].
2 lentelė. Ligos, diagnozuotos įvertinus plaučių biopsinę medžiagą ir kitus tyrimus
Nr. |
Susirgimas |
Absoliutūs skaičiai |
Procentai |
1. |
Plaučių vėžys, kitų organų vėžio metastazės |
23 |
33,4 |
2. |
Pneumonija, plaučių abscesas |
17 |
24,7 |
3. |
Pneumofibrozė |
7 |
10,2 |
4. |
Pneumokoniozė |
7 |
10,2 |
5. |
Sarkoidozė |
5 |
7,2 |
6. |
Idiopatinis-fibrozuojantis alveolitas |
3 |
4,3 |
7. |
Tuberkuliozė |
2 |
2,9 |
8. |
Egzogeninis-alerginis alveolitas |
1 |
1,4 |
9. |
Eozinofilinė pneumonija |
1 |
1,4 |
10. |
Obliteruojantis bronchiolitas |
1 |
1,4 |
11. |
Kita |
2 |
2,9 |
Iš viso |
69 |
100 |
Norime akcentuoti morfologinių tyrimų svarbą plaučių ligų
diagnostikai, kurių pagalba ne tik patikslinama liga, bet ir išvengiama
hiperdiagnostikos. Mūsų pastebėjimu - tai dažniausiai būna
sarkoidozės atveju.
Komplikacijos retos. Dažniausios jų- kraujavimas iš plaučių
ir pneumotoraksas [11]. Atliekant TPAB rentgeno kontrolėje
pneumotorakso tikimybė mažėja. Tik įdiegus tyrimą 1965 m.
pneumotoraksas nustatytas 14 proc. visų TPAB [20]. Šiuo metu jo
dažnumas - 0,01-3 proc. suaugusiems ir vaikams [18]. Palyginimui
- po transtorakalinės punkcijos pneumotoraksas įvyko 10-30 proc.
pacientų [4,8,14].
Atliekant tyrimą gerai atrinktiems pacientams, kraujavimas iš
plaučių retas ir neintensyvus [20]. Jo dažnis - 0,01 - 4 proc.
[18] ; pacientams, kuriems yra plautinė hipertenzija - 15 proc.,
dirbtinai ventiliuojamiems pacientams - 20 proc., sergantiesiems
inkstų funkcijos nepakankamumu - 45 proc. [10,13]. Kraujavimo
riziką taip pat didina anemija, kepenų ligos, antikoaguliacinė,
chemo- ir radioterapija [9]. Nors nurodoma, kad po trombocitų
transfuzijos TPAB galima atlikti ir pacientams, kuriems rasta
trombocitopenija [5], vienam mūsų pacientui, sergančiam
mielodisplazijos sindromu su trombocitopenija, kuriam kas antrą
dieną buvo perpilama trombocitų masė, kraujavimas po biopsijos
visgi įvyko. Kraujavimas sustabdytas konservatyviomis priemonėmis.
Išvados
1. Transbronchinių plaučių audinio biopsijų informatyvumas,
derinant kartu su kitais tyrimo metodais - 92 proc.
2. Komplikacijų dažnis - 4 proc.
Padėka. Dėkojame gydytojoms rentgenologėms G.Valentinavičienei, D.Katkienei, Z.Merkienei, dalyvavusioms atliekant tyrimus.
Transbronchial biopsy
(Information from the Bronchological Room of Vilnius University
Hospital "Santariškių klinikos")
Edvardas Danila, Bronislovas Šatkauskas, Konstantinas
Romualdas Dobrovolskis, Remigijus Nargėla, Greta Loskutovienė,
Aleksandras Rulevičius, Nomeda Valevičienė
Key words: bronchoscopy,
transbronchial biopsy.
75 patients underwent transbronchial biopsy (TBB) in our hospital
during 2 years. Indications for TTB were: peripheral lung nodule
in 21 (28%) cases, cavitary peripheral pulmonary lesions in 3 (4%),
dissemination in the lung in 22 (29.4%), diffuse interstitial
lung disease in 10 (13.3%), peripheral pulmonary infiltrates in19
(25.3%) cases.
Adequate lung tissue for histological examination was obtained in
69 (92%) cases.
Carcinoma of lung was diagnosed in 23 (33,4 %), non-specific
pneumonia in 17 (24.7%), pneumoconiosis in 7 (10.2%), pulmonary
fibrosis in 7 (10.2%), sarcoidosis in 5 (7.2%), idiopathic
fibrosing alveolitis in 3 (4.3%), tuberculosis in 2 (2.9%),
eosinophilic pneumonia in 1 (1.4%), bronchiolitis obliterans in 1
(1.4%), extrinsic allergic alveolitis in 1 (1.4%) cases.
Procedures were complicated by pneumothorax in 1 (1.3%) cases and
bleeding in 2 (2.7%) cases.
Literatūra
1. Bois R.M. // Eur. Respir. J.-1994.-Vol. 7.- P. 1203.
2. Cazzadori A. // Chest.-1992.-Vol. 102.- P. 651.
3. Costabel U. //Atlas der Bronchoalveolären Lavage.-Stuttgart,1994.-P.
16.
4. Despass J. // Chest.-1994.-Vol. 105.- P. 1147.
5. Escamilla R., Hermant C. // Eur. Respir. Mon.-1997.-Vol. 2.-P.
196.
6. Hanley M.E., King T.E., Schwarc M.I. et al. // Am. Rev. Respir.
Dis.-1991.-Vol. 144.- P. 1102.
7. Katis K., Inglesos E., Zachariadis E. et al. // Eur.Respir.J.-1995.-Vol.
8.-P. 963.
8. Textbook of Internal Medicine / Ed. W.N Kelley.-Philadelphia,
1989.
9. Kitchens C.S.// Chest.-1994.-Vol. 106.-P.661.
10. Kozak E.A., Brath L.K.// Chest.-1994.-Vol. 106.-P.703.
11. Lukomskij G.J., Šulutko M.L., Vinner M.G., Ovčinnikov A.A.
Bronchopulmonologija.- M., 1982.- S. 236.-Rus.
12. Matusiewicz S.P., Williamson I.J., Sime P.J. et al. // Eur.
Respir. J.-1993.- Vol. 6.- P. 1282.
13. Meysman M., Diltoer M., Raeve H.D. // Eur. Respir. J.-1997.-
Vol. 10.- P. 1191.
14. Miller K.S., Fish G.B., Stanley J.H. et al. // Chest.-1988.-
Vol. 93.- P. 742.
15. Pirozynski M. // Eur. Respir. Rev.-1992.- Vol. 2.- S. 248.
16. Putov N.V. Disseminirovanyje processy v liogkich.- M., 1984.-
S. 35.- Rus.
17. Salzman S.H., Rosen M.J. // Eur. Respir. Mon.-1995.- Vol. 1.-
P. 125.
18. Spiro S.G. // Eur. Respir. Mon.-1995.- Vol. 1.- P. 188.
19. Wells A.U., Bois R.M. // Eur. Respir. J.- 1994.-Vol. 7.- P.
637.
20. Whitehead B. // Eur. Respir. Mon.- 1997.- Vol. 2.- P. 162.