Diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos tarnybos raida ir perspektyvos Kauno medicinos universiteto klinikose

Romas Kastanauskas
Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinika

Raktažodžiai: radiologija, intervencinė radiologija.

Reziumė. Straipsnyje rašoma apie intervencinės radiologijos sukūrimą, perspektyvą bei jos vaidmenį Kauno medicinos universiteto klinikų klinikinio praktinio, mokslo ir mokymo sudėtyje.

Prieš 10 metų Kauno klinikose buvo atidarytas intervencinės radiologijos (IR) skyrius. Šiame straipsnyje apžvelgiame IR raidą, perspektyvas ir jo vaidmenį klinikinio-praktinio, mokslo ir mokymo procese.
Radiologija, kaip savarankiška medicinos sritis, iš esmės pakeitusi požiūrį į daugelio ligų diagnostiką, atsirado 1895 m. (kai Vilhelmas Kondrotas Rentgenas (Roentgen) atrado X spindulius). Istorijos eigoje radiologijos galimybės augo ir plėtojosi šios srities specializacija. Viena iš jų yra IR. Diagnostinės IR pradininkas yra vokiečių gydytojas W.Forssmann, kuris 1929 m. sau per rankos venas su zondu pasiekė dešiniąsias širdies ertmes ir tai buvo užfiksuota rentgeno nuotraukose [2]. Taip jis įrodė, kad kraujagyslių kateterizacija be didesnės rizikos galima žmonėms.
Naujas IR etapas - gydomosios IR sukūrimas, yra susijęs su C.Dotter vardu. Jis 1964 m., vietoje įprastinio chirurginio gydymo, kojos kraujagyslės praeinamumą rentgeno kontrolėje atstatė specialiaisiais zondais plėtėjais [1]. Tačiau šiuolaikinė IR suklestėjo dėl mokslinės techninės pažangos, sukūrus naujas dirbtines medžiagas, o kartu ir naujojo tipo IR instrumentus. A.Gruentzig 1976 m. specialiu zondu-balionu pirmiausia išplėtė periferines, o vėliau vainikines arterijas, taip įgyvendindamas C.Dotter gydomosios IR idėjas ir įrodydamas jos perspektyvumą [4].
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. V.Grabauskas pažymėjo, kad dvidešimtasis šimtmetis dar yra vadinamas širdies ir kraujagyslių ligų epidemijos amžiumi. Šalys, kurios anksti suvokė šių ligų atsiradimo priežastis, ekonominę bei socialinę žalą, tobulino ir plėtojo ne tik efektyvią šių ligų profilaktiką, bet ir savalaikę jų diagnostiką bei gydymą [3]. Todėl neatsitiktinai IR poreikis visame pasaulyje pastaraisiais metais vis auga, o naujos IR galimybės daugeliu atvejų keičia požiūrį į širdies ir kraujagyslių ligų diagnostines bei gydymo galimybes.
Tačiau IR pradžia buvo sunki ir ilga, reikėjo išspręsti daug medicinos, technikos, mokslo, eksperimentinių ir organizacinių problemų [6]. Nelengvą, sudėtingą, kupiną ieškojimų kelią teko nueiti ir Kauno medicinos universiteto klinikų IR tarnybai. IR taikymas Kauno akademinėse klinikose pradėtas 1967 m., kai rentgenologijos skyriuje (ved. gyd. S.Matukevičienė) buvo sumontuotas švedų gamybos angiografas "Elema". Pirmieji IR pradininkai buvo rentgenologai ir kardiochirurgai. Entuziastingai į šį darbą įsitraukė gyd. E.Vaicekavičius, kuris jau 1969 m. pirmasis pradėjo atlikinėti ir selektyvines koronarografijas. Jis ne tik daug dirbo, bet, sekdamas pasaulines IR naujoves, stengėsi jas pritaikyti klinikinėje praktikoje. Neatsitiktinai, derindamas klinikinį ir mokslinį darbą, jis pirmasis 1975 m. apgynė medicinos daktaro, o 1985 m. - habilituoto daktaro disertacijas.
Kauno klinikose, kaip ir viso pasaulio gydymo įstaigose, IR poreikiai augo, todėl rentgenologijos skyriuje buvo įkurtas specializuotas IR kabinetas (vadovas dr. E.Vaicekavičius). Buvo diegiami nauji diagnostikos-gydomieji IR metodai (širdies vainikinių kraujagyslių, inkstų, kasos, kepenų, antinksčių ir kt.). 1980 m., vadovaujant dr. E.Vaicekavičiui, IR kabinete jau dirbo gydytojai A.Raitelaitis, A.Meleškienė, R.Kastanauskas. Prasidėjo intensyvus IR laikotarpis. IR svarbą suprato ne tik Kauno klinikų vadovai, bet ir Kauno medicinos universiteto mokslininkai, tačiau senojo angiografo galimybės jau buvo menkos. Bendromis Kauno klinikų ir KMU pastangomis, 1980 m. rentgenologijos skyriuje sumontuojamas naujas "Siemens" dviejų krypčių rentgenoangiografas. IR tarnybai atsivėrė naujos perspektyvos. Pasikeitė klinikinio-mokslinio darbo apimtys, jų sudėtingumas ir uždaviniai. Buvo diegiamos pačios moderniausios IR procedūros: intrakoronarinė trombolizė, perkutaninė vainikinių bei periferinių arterijų angioplastika ir kt. Išsiplėtė IR ryšiai su garsiaisiais Maskvos, Ukrainos, Estijos IR centrais. Prie šių siekių įgyvendinimo ir intervencinės tarnybos tobulinimo labai daug prisidėjo akad. Z.Januškevičius, prof. J.Blužas, prof. A.Dumčius, doc. P.Jašinskas, prof. Z.Satkevičius, sk. vedėja S.Matukevičienė.
Susidarė visos prielaidos kabinetui peraugti į skyrių - tai ir buvo padaryta 1988 m. (sk. vedėjas dr. R.Kastanauskas, dabar skyriui vadovauja gyd. A.Raitelaitis). Įkūrus IR skyrių, ryšiai su KMU katedromis ir laboratorijomis dar labiau sustiprėjo. Šiuolaikinės IR problemos pradėtos spręsti dirbant vieningai su Kauno klinikų skyriais, KMU ir Kardiologijos instituto katedromis bei laboratorijomis. IR tarnybos darbas dar labiau suintensyvėjo. Įsisavinama ūminio miokardo infarkto diagnostika ir gydymas, perkutaninė širdies vožtuvų valvuloplastika, miokardo biopsija, priešembolinių filtrų implantacija, skleroterapija ir kiti gydymo IR metodai, kurie leido daliai ligonių pakeisti brangius ir sudėtingus įprastinius chirurginio gydymo būdus. Reorganizuojamas ne tik Klinikų IR tarnybos, bet ir mokslininkų darbas. Kardiologijos institute pradžioje sudaroma invazinės kardiologijos grupė, 1987 m. ji reorganizuojama į mokslinę laboratoriją (vadovas prof. E.Vaicekavičius), o kiek vėliau įkuriamas departamentas (vadovas prof. R.Navickas). IR bazėje kartu su Kardiologijos institutu buvo vykdomos mokslinės programos, paruoštos ir apgintos 5 disertacijos.
IR atsivėrė naujos galimybės vykdant Kauno medicinos universiteto klinikų ir KMU reorganizaciją, kurios tikslas - sutvirtinti klinikų ir KMU klinikinio praktinio, mokslinio, mokymo darbo vienybę. Tam ypač didelį dėmesį skyrė KMU rektorius prof. V.Grabauskas, Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius doc. J.Pundzius, Radiologijos klinikos vadovas prof. Z.Satkevičius, prof. E.Vaicekavičius, departamento vadovas prof. R.Navickas, Kardiologijos klinikos vadovas prof. P.Zabiela, Kauno medicinos universiteto klinikų direktorius konservatyviajai medicinai doc. R.Sakalauskas. Dabar vienoje struktūroje bendras problemas sprendžia radiologijos, kardiologijos, kardiochirurgijos, pulmonologijos ir kitų klinikų specialistai. Sukuriama vieninga IR tarnyba pagal klinikinio praktinio, mokslinio ir mokomojo darbo integracijos principus. Šios integracijos reikšmė atsispindi lentelėje.

Lentelė. Per metus atliekamų diagnostinių ir gydomųjų procedūrų skaičius

* 1998 m. 7 mėnesių duomenys.

Lentelėje pateiktais duomenimis, per pastaruosius metus žymiai pasikeitė IR tarnybos darbas, jo sudėtingumas ir apimtys. IR tarnybos darbas orientuojamas į pasaulinius standartus. Deja, tenka pripažinti, kad, esant lėšų trūkumui, pirmenybė teikiama gyvybiškai pavojingų ligų diagnostikai ir gydymui, tai yra gelbstint ligonius, sergančius ūminiu miokardo infarktu, nestabilia krūtinės angina, ūminiais smegenų kraujotakos sutrikimais. Manome, kad, gerėjant finansavimui, IR tarnyba galės atlikti visas reikalingas diagnostines ir gydomąsias procedūras.
Vystantis IR, buvo rengiami nauji IR specialistai (šiuo metu yra rengiami 5 doktorantai), tai yra ypač svarbu, kadangi 1997 m. pradžioje visu pajėgumu pradėjo dirbti naujas "General Electric" firmos šiuolaikinis, kompiuterizuotas angiokardiografas. Šio aparato įsisavinimas iš esmės pakeitė IR tarnybos darbą. Dabar skubi ir neatidėliotina IR pagalba ligoniams teikiama visą parą. Susidarė galimybės pagal šiuolaikinius standartus pravesti darbus, skaityti paskaitas studentams, rezidentams, kursantams, rengti doktorantus, tobultinti IR programas. Be to, sumontuota nauja aparatūra Vilniuje ir Kaune, kartu su Klaipėdos IR tarnybomis, leistų kartu spręsti pagrindinius IR uždavinius. Tikimės, kad, įgyvendinant sveikatos apsaugos reformą, galėsime išspręsti daugelį problemų, siekti 2000 m. atliktų procedūrų vidurkį priartinti prie išsivysčiusių Europos šalių IR vidurkių [5].
IR darbuotojai ne tik daug dirba, bet ir patys nuolat mokosi. Daugelis tobulinosi ar dalyvavo praktiniuose-teoriniuose kursuose JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje. Svarbiausi IR tyrimo ir gydymo rezultatai kasmet apibendrinami ir pateikiami Lietuvos ir užsienio šalių spaudoje, dalyvaujame tarptautinėse konferencijose, suvažiavimuose. Su naujausiais IR pasiekimais ir jų panaudojimo galimybėmis supažindiname Lietuvos radiologus, kardiologus, kardiochirurgus, pulmonologus jų mokslinių draugijų posėdžiuose, konferencijose, suvažiavimuose.

Development and future of invasive radiology at Kaunas University Hospital
Romas Kastanauskas

Key words: radiology, interventional radiology.
The article narrates the foundation, future and importance of invasive radiology in integral clinical and practical framework of science and education.

Literatūra
1. Dotter C.T. // Circulation.- 1964.- Vol. 30.- P. 654.
2. Forssmann W. // Klin. Wochenschr.- 1929.- Vol. 8.- P. 2085.
3. Grabauskas V. // Kauno akademinės klinikos.- K., 1997.- P. 13.
4. Gruentzig A. // Fortschr. Roentgenstr.- 1996.- Vol.124.- P. 80.
5. Navickas R. // Ave Vita.- 1997 balandžio 22.
6. Selchinger G.S. // Acta Radiol.- 1953.- Vol.39.- P. 368.

Turinys