Sensitometrinė ryškinimo proceso kontrolė

Kęstutis Janulis, Viktoras Mamontovas
Lietuvos onkologijos centras

Raktažodžiai: radiologinis vaizdas, rentgenogramų kokybė.

Reziumė. Šio darbo tikslas - nustatyti ryškinimo proceso sąlygojamus pakitimus rentgenogramose naudojant AGFA-383 sensitometrą ir AGFA-381 densitometrą. Densitometru automatiškai nustatomi būdingi sensitometriniai rodikliai: filmo greičio ir kontrastingumo indeksai, filmo rūkas. Tiriant nustatyta, kad blogėjant ryškinimo sąlygoms (seni ryškalai ir fiksažas), mažėja filmo greičio ir kontrastingumo rodikliai, stiprėja filmo rūkas. Nustatyti pablogėjusius minėtuosius rodiklius, kai šie pasiekia leistinas ribas, galima jau tada, kai vizualiai rentgenogramų kokybės pablogėjimo dar nematoma.

Lietuvoje vis mažiau rentgeno kabinetų, kuriuose eksponuoti rentgeno filmai ryškinami rankiniu būdu. Šiandien šalyje turime jau 102 automatinio ryškinimo aparatus, pakeičiančius rankų darbą ir užtikrinančius kokybišką ryškinimo procesą. Tačiau ryškalai ir fiksažas - trumpalaikiai, po kelių ar keliolikos darbo dienų (priklausomai nuo ryškintų nuotraukų skaičiaus) išsieikvoja, ir rentgenologinis vaizdas tampa nekokybiškas. Ar laiku pakeičiami ryškalai, ar rentgenograma kokybiška, rentgenologas sprendžia vizualiai, t.y. akimis vertindamas gaunamą vaizdą. Speciali įranga, kuria būtų tikrinama vaizdo kokybė, dar mažai kur naudojama.

Darbo tikslas
Panaudojant AGFA firmos AGFA-383 sensitometrą, AGFA-381 densitometrą bei cheminės kontrolės įrangą įvertinti akimis nematomus filmo greičio, kontrastingumo ir rentgenologinio rūko (Base+fog) pakitimus rentgenogramose, atsirandančius dėl senų ryškalų ir fiksažo.

Medžiagos ir metodai
Sensitometru gaunama sensitometrinė juosta, kurią sudaro 21 didėjančio densitometrinio tankio langeliai. Jų densitometrinis tankis automatiškai išmatuojamas densitometru. Braižoma sensitometrinė kreivė, įvertinamos jos charakteristikos: filmo kontrastingumas, filmo greitis (film speed) ir rentgenologinis rūkas (Base+ Fog).
1. Tyrimui naudota: Kodak X-Omat K, MRE-1, FotonXP-1, Foma Medix-MA, AGFA CP-B ir Mamoray MR-II rentgeno filmai, iš viso tyrimo metu įvertintos 67 sensitometrinės juostos.
2. Sensitometras. Šis prietaisas per specialųjį filtrą didėjančiu intensyvumu skleidžia šviesos srautą, veikiantį rentgeno filmą. Išryškinus gaunama 21 langelio ekspozicija. Langelių densitometrinis tankis leidžia vėliau įvertinti filmo "greitį", kontrastingumą ir, vadinamąjį, rentgenologinį "rūką".
3. Densitometras. Šio aparato šviesos šaltinis ir fotocelė leidžia išmatuoti per densitometrą 21 langelio juostą praeinančios šviesos intensyvumą. AGFA-381 densitometro matavimo ribos - nuo 0,00 iki 4,00 densitometrinio vieneto. Automatinė įranga leidžia spausdintuvu išspausdinti išmatuotas sensitometrinės kreivės reikšmes ir nubraižyti sensitometrinę kreivę.
4. Termometras. Reikalingas ryškalo ir fiksažo temperatūrai automatiniame ryškinimo aparate matuoti. Paprastai ryškinama 35oC temperatūroje.
Sensitometrinio tyrimo pradžioje svarbu nustatyti orientacines filmo kontrastingumo, filmo sensitometrinio greičio (film speed) ir rentgenologinio rūko reikšmes, su kuriomis bus lyginamos vėliau gaunamos šių charakteristikų reikšmės. Tam pakeičiami ryškalai bei fiksažas, ir per pirmąsias dvi dienas daromos bent 5 sensitogramos. Iš gaunamų filmo kontrastingumo, filmo greičio ir rentgenologinio rūko reikšmių nustatomos atitinkamos vidutinės reikšmės. Svarbu naudoti vienodo jautrumo bei vienos firmos rentgeno filmus, o prieš ekspoziciją sensitometru nustatyti šį mėlynos ar žalios spalvos ekspozicijai - priklausomai nuo to, kokiai šviesos spektro daliai yra jautrios naudojamos rentgenogramos.
AGFA-381 densitometras automatiškai išmatuoja sensitogramos langelio densitometrinį tankį, kuris artimiausias 1.20 reikšmei. Šis išmatuotas dydis vadinamas rentgeno filmo sensitometriniu greičiu. Jis paprastai esti sensitometrinės kreivės tiesinės dalies viduryje. Tačiau, blogėjant ryškalų kokybei, filmo sensitometrinis greitis mažėja.
Sensitometrinei analizei svarbūs ir kiti du sensitogramos taškai. Artimiausias 2.20 reikšmei, bet ne didesnis už ją ir artimiausias 0.45, bet ne mažesnis. Jų skirtumą densitometras pateikia kaip kontrastingumą.
Šviesos negavusio sensitometrinės juostos langelio reikšmė vadinama rentgenologiniu rūku. Jo orientacinė reikšmė taip pat sužinoma nustačius 5 matavimo reikšmių vidurkį.
Nustatę orientacines filmo kontrastingumo, filmo greičio ir rentgeninio rūko reikšmes, vėliau atlikome įprastinius matavimus, kurie daromi kasdien (siekiant nustatyti prastą ryškalų kokybę, juos galima būtų pakeisti).
Sensitometrinius tyrimus reikia daryti reguliariai, kasdien, prieš pradedant klinikinius tyrimus. Nustatytos filmo kontrastingumo, filmo greičio ir filmo rentgeninio rūko reikšmės žymimos grafiškai (pav.). Leistinos kontrolinių rodiklių ribos bei būtinybė kontroliuoti ryškinimo procesą pavaizduota lentelėje.

Pav. Rentgenofilmų greičio, kontrastingumo ir rūko priklausomybė nuo ryškalų kokybės (LOC, gegužės 21-birželio 17 d.): pirma kreivė - filmo greitis; antra kreivė - kontrastingumas; trečia kreivė - filmo rūkas.

Taigi, jei ryškalai ir fiksažas pasenę, sensitometriniai rodikliai kinta: didėja filmo rūkas, mažėja filmo greitis ir kontrastingumas.

Lentelė. Leistinos kontrolinių parametrų ribos ir ryškinimo proceso korekcija

Išvados
Efektyvi kokybės kontrolės sistema leidžia:
1. Užtikrinti gaunamų rentgenogramų kokybę ir diagnostinių klaidų tikimybę.
2. Iki minimumo sumažinti pacientų ir personalo apšvitinimą.
3. Iki minimumo sumažinti nekokybiškų ir brokuojamų rentgenogramų dalį, išlaidas, skiriamas rentgeno filmams.

Sensitometrical control of films processing
Kęstutis Janulis, Viktoras Mamontovas

Key words: radiological imaging, quality of radiograms.
The aim of the study was to evaluate the sensitometrical changes in automatical processing using AGFA-383 sensitometer and AGFA-381 densitometer. The densitometer enables to examine sensitometric strip automatically and evaluate existing processing conditions. It was found, that while deteriorating processing conditions the speed and contrast indices decrese, and base+fog index becomes higher. Dmax, or the maximal density, becomes lower, too.

Literatūra
1. Baudisch E., Becker T. Klinische Roentgendiagnostik.- Leipzig, 1981.- S. 65.
2. Gray J.E., Winkler N.T., Staears J., Frank E.D. Quality Control in Diagnostik Imaging.- Baltimore, 1983.- P. 19.
3. Deier-Duis H., Moedder U. Qualitaetssocherung in der Radiologie.- Berlin, 1992.- P. 26-72.
4. Puizzutiello R.J., Cultinan J.E. Introduction of Medical Radiographic Imaging.- New York, 1992.- P. 123-150.

Turinys