Joninių ir nejoninių kontrastų panaudojimo rezultatai Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos" kompiuterinės tomografijos skyriuje

Romualdas Andrius Dobrovolskis, Božena Daškevičienė
Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos" Kompiuterinės tomografijos skyrius

Raktažodžiai: radiologija, rentgeno kontrastinės medžiagos, kompiuterinė tomografija.

Reziumė. Straipsnyje analizuojamas darbas su intraveninėmis rentgenokontrastinėmis medžiagomis - joniniais jodo kontrastais Urographini ir nejoniniais - Ultravist ir Omnipaque. Naudojant sol. Urographini, pastebėta 9,5 proc. šalutinių reakcijų. Tiriant kontrastu Ultravist, pastebėta viena šalutinė reakcija (0,24 proc. atvejų). Naudojant kontrastą Omnipaque, šalutinių reakcijų nebuvo. Straipsnyje teigiama, kad nejoninės kontrastinės medžiagos optimaliai tinka kompiuterinei tomografijai.

Norint gauti rentgenologinį kraujagyslių vaizdą, reikia naudoti kontrastines medžiagas, nes kraujo ir aplinkinių audinių tankis yra labai panašus. Po to, kai Vilhelmas K. Rentgenas 1895 metais atrado rentgeno spindulius, buvo pradėti šios srities tyrinėjimai. 1923 metais natrio ir ličio jodidai ir stroncio bromidas buvo pirmieji intraveniniai vandenyje tirpūs kontrastai. Nustatyta, kad jodas, lyginant su organizmo audiniais, yra pakankamai didelio atominio svorio ir iki pastarojo meto yra naudojamas kaip intraveninė kontrastinė medžiaga. Norint gauti pakankamai kontrastišką vaizdą, jodo koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 1 mg/ml. Pirmasis kontrastas, natrio jodidas, buvo gana toksiškas. Toliau buvo atliekami tyrimai siekiant sumažinti intraveninių kontrastų toksiškumą. Idealūs kontrastai turi išimtinai absorbuoti rentgeno spindulius ir nesukelti jokių šalutinių organizmo reakcijų. Taip pat jie turi atitikti šias svarbiausias charakteristikas:
1. Neturėti sąveikos su organizmo audiniais.
2. Jų tankis, lyginant su aplinkiniais audiniais, turi žymiai skirtis.
3. Lengvai suleidžiami - nedidelio tankio.
4. Greitas ir visiškas išskyrimas iš organizmo.
Šio darbo tikslas - palyginti joninių ir nejoninių kontrastų šalutinį poveikį organizmui ir įvertinti tyrimų informatyvumą.
Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškų klinikos" Kompiuterinės tomografijos skyriuje per 1997-1998 m. 10 mėn. atlikta 2482 kompiuterinės tomogramos, iš jų su intraveniniu kontrastu 554. 416 atvejų buvo naudoti jodo nejoniniai kontrastai ir 138 atvejais jodo joniniai kontrastai - Urographin 60 proc. arba 76 proc. Tai sudarė 24,9 proc. tyrimų. 392 atvejais buvo naudojamas Omnipaque 300 ir Omnipaque 350 kontrastas, 24 atvejais - Ultravist 300 ir Ultravist 370 kontrastas. Jodo nejoninių rentgenokontrastinių preparatų panaudojimas sudarė 75,1 proc. Naudojant joninį jodo kontrastinį preparatą sol. Urographini 60 proc. arba 76 proc., 11 ligonių pasireiškė lengvo ir vidutinio laipsnio alerginių reakcijų - dažniausiai pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, silpnumas, alerginių odos reakcijų, dusulys ir kt. Tai sudarė 9,5 proc. atvejų. Naudojant nejoninį preparatą Ultravist 300, pastebėta viena alerginė lengvo laipsnio reakcija - ligonei pasireiškė nedidelis silpnumas ir pykinimas. Naudojant jodo nejoninį preparatą Omnipaque, jokių šalutinių reakcijų nebuvo.

Lentelė. Rentgenokontrastinių preparatų panaudojimas ir šalutinės reakcijos

Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos" Kompiuterinės tomografijos skyriuje atlikti 36 angiografiniai tyrimai naudojant "Medrad" automatinius švirkštus. Dažniausiai siekta nustatyti plaučių arterijų tromboemboliją bei galvos smegenų kraujotakos sutrikimus. Tyrimo metu ligoniui suleidome po 150 ml kontrasto. Kadangi viso tyrimo metu šalia paciento negali būti medicinos personalas, naudojome tik nejoninius kontrastus, dažniausiai Omnipaque 300 ir 370. Jokių šalutinių reakcijų pacientams nebuvo.
Farmakologinės jodo nejoninių kontrastų savybės lemia, kad jas naudojant klinikiniams tyrimams, tik retais atvejais įvyksta šalutinių reakcijų. Literatūros duomenimis, naudojant Omnipaque kontrastą, tik 0,5-1,3 proc. atvejų būna alerginių reakcijų. Naudojant joninius kontrastus, alerginių reakcijų buvo 12,6 proc. atvejų. Kai kuriais atvejais tai pablogino vaizdo kokybę, kadangi ligoniams buvo nevalingas tremoras. Premedikavus ligonius, 3 atvejais tyrimai buvo kartojami, o tai papildomas spindulinis krūvis pacientui.
Iš 116 atvejų, kai buvo panaudoti nejoniniai preparatai, buvo tik viena lengvo laipsnio alerginė reakcija, todėl rekomenduotina kuo plačiau panaudoti šias rentgenokontrastines medžiagas. Kompiuterinės tomografijos vaizdo kokybė visais atvejais buvo gana gera. Ligonių apšvita taip pat sumažėja, kadangi tyrimų nereikia kartoti. Apibendrinus literatūros duomenis ir savo tirtuosius atvejus, galima teigti, kad nejoninės kontrastinės medžiagos yra optimaliai tinkamos kompiuterinei tomografijai.

Radiocontrastic medicines
Romualdas Andrius Dobrovolskis, Božena Daškevičienė

Key words: radiology, computer tomography, radiocontrastic medicines.
In this article we analyzed work with X-ray contrast medicines - iodine ionic contrast agent sol. Urographini and non- ionic contrast agents Ultravist and Omnipaque. During the examination with Urographini we recognized 9.5% allergic reactions. During the investigations with Ultravist we recognized 0.24% side aeffects. When we made examination with Omnipaque no reactions was seems. This article shows that it is necessary to use non-ionic contrast agents for good results for computer tomography.

Literatūra
1. International Commission of Radiodlogical Protection. ICRP 60.- Oxford, 1990.
2. Balen F.G., Allen C.M., Siddle N.C. // Br. J. Radiol.- 1993.- Vol. 66.- P. 66.
3. Matilionis V., Rimkus E. // Medicina.- 1995.- T. 31.- P. 961-962.
4. Krause W. // Shering Symposium Balticum.- Riga, 1994.- P. 9-21.

Turinys