Kliniškai svarbių bakterijų antimikrobinio atsparumo mechanizmai

Agnė Giedraitienė¹, Astra Vitkauskienė², Rima Naginienė³, Alvydas Pavilonis¹

¹Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Mikrobiologijos katedra, ²Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Laboratorinės medicinos klinika, ³Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų institutas

Raktažodžiai: bakterijos, antibiotikai, atsparumo mechanizmai.

Santrauka. Bakterijų atsparumas antimikrobiniams vaistams yra didėjanti sveikatos ir ekonomikos problema. Bakterijos gali turėti įgimtą atsparumą arba įgyti atsparumą vienai arba kelioms antimikrobinių vaistų klasėms. Įgytas atsparumas antibiotikui atsiranda, kai įvyksta: 1) mutacijos ląstelių genuose (chromosominės mutacijos), sąlygojančios kryžminį atsparumą; 2) genų perkėlimas iš vieno mikroorganizmo į kitą plazmidėmis (konjugacija arba transformacija), transpozonais (konjugacija), integronais ir bakteriofagais (transdukcija). Įgijusi atsparumo genų, apsaugai nuo įvairių antimikrobinių preparatų bakterija gali naudoti keletą biocheminio atsparumo mechanizmo tipų: antibiotiko inaktyvaciją (antibiotiko sąveika su ląstelės sienelės sinteze, pvz., β-laktamai ir glikopeptidai), taikinių modifikaciją (baltymų sintezės inhibicija, pvz., makrolidai ir tetraciklinai; interferencija su RNR sinteze, pvz., fluorokvinolonai ir rifampinas), pakitusį pralaidumą (pokyčiai išorinėje membranoje, pvz., aminoglikozidai; nauji membraniniai pernešėjai, pvz., chloramfenikolis) ir nuosruvio metabolinį kelią (metabolinio kelio inhibicija, pvz., trimetoprim-sulfametoksazolis).

Adresas susirašinėti: A. Giedraitienė, LSMU MA Mikrobiologijos katedra, Eivenių 4, 50161 Kaunas. El. paštas: agne.giedraitiene@med.kmu.lt

Straipsnis gautas 2010 05 11, priimtas 2011 03 17