Profesoriaus Arono Gutmano mokslinis palikimas (Arono Gutmano 10-osioms mirties metinėms paminėti)

Armuntas Baginskas, Gytis Svirskis, Rimvydas Miliauskas¹

Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Neurofiziologijos laboratorija, ¹Kauno medicinos universiteto Fiziologijos katedra

Raktažodžiai: nervų sistema, elektroencefalograma, elektrokardiograma, neuronas, dendritai.

Santrauka. Savo mokslinę veiklą Aronas Gutmanas pradėjo dar būdamas Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakulteto studentu. Tuo metu jis plėtojo nehomogeninių vektorinių ryšių tarp atomo elektronų magnetinių momentų teoriją ir taikė ją realių atomų energetinių spektrų paaiškinimui. Nuo 1960 m. jis dirbo Kauno medicinos institute. Pagrindinė jo mokslinių interesų sritis buvo teorinė biofizika ir gyvųjų audinių bei ląstelių elektrofiziologija. Ankstyvieji Arono Gutmano biofizikos darbai skirti bioelektrinių laukų (elektroencefalogramos, elektrokortikogramos ir elektrokardiogramos) kilmės problemoms. Svarbiausias pasiekimas buvo individualaus aksono sinapsių aktyvumo sukeliamo posinapsinio potencialo (EEG kvanto) teorija, aiškinanti elektroencefalogramos struktūrą. Vėliau (nuo 1971 m.) jis gilinosi į atskiros nervų ląstelės funkciją bei savybes. Jis sukūrė bei plėtojo netiesinių (bistabilių) dendritų teoriją ir analizavo tokių dendritų funkcines savybes. Paskutiniuose savo darbuose Aronas Gutmanas mėgino susieti nervų sistemos funkcionavimą ląsteliniame ir sisteminiame lygmenyse. Jis stengėsi išaiškinti ryšį tarp individualaus neurono savybių ir nervų sistemos funkcionavimo dėsnių. Siedamas neuronų dendritų bistabilumą su Gelfand-Tsetlin’o centrinės nervų sistemos veikimo principu (kitaip vadinamu minimalios aferentacijos principu), Aronas Gutmanas paaiškino kai kuriuos judesių kontrolės mechanizmo savitumus motoneuronų dendritų bistabilumu.

Adresas susirašinėti: R. Miliauskas, KMU Fiziologijos katedra, A. Mickevičiaus 9, 44307 Kaunas. El. paštas: milius@med.kmu.lt

Straipsnis gautas 2009 09 01, priimtas 2009 09 16