Medicina (Kaunas) 2009; 45 (9): 683-687
![]() |
![]() |
Aortos šaknies infekcijos chirurginio gydymo rezultatai
Palmyra Semėnienė, Arimantas Grebelis, Gintaras Turkevičius1, Giedrė Nogienė, Rasa Čypienė, Vytautas Sirvydis
Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, 1Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras
Raktažodžiai: aortos šaknis, infekcinis endokarditas, vožtuvų protezai.
Santrauka. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ligonių, kuriems diagnozuota aortos šaknies infekcija, priešoperacinę būklę ir chirurginio gydymo rezultatus.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuoti 21 ligonio, operuoto Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre nuo 1997 m. sausio 1 iki 2006 m. gruodžio 31 d., duomenys. Visi ligoniai buvo operuoti diagnozavus aortos šaknies infekciją. Ligonių amžius svyravo nuo 25 iki 72 metų (amžiaus vidurkis 53±14 m.). Daugumą ligonių sudarė vyrai 17 (80,9 proc.). 16 ligonių (76 proc.) prieš operaciją buvo IV NYHA funkcinės klasės. 18 operuotųjų (86 proc.) stemplinės echokardiografijos metu prieš operaciją diagnozuoti abscesai aortos šaknyje. 4 (19,1 proc.) ligonių kraujyje išaugo Staphylococcus aureus. Visiems ligoniams implantuoti mechaniniai širdies vožtuvų protezai, vienam iš jų, diagnozavus besitęsiantį sepsinį procesą, atliktas aortos šaknies pakeitimas homotransplantatu. Pacientai stebėti nuo 1 iki 10 metų po operacijos.
Rezultatai. Hospitalinio laikotarpio mirštamumas 14,3 proc. Mirties priežastis buvo besitęsiantis širdies nepakankamumas ir sepsis. Prieš operaciją visi ligoniai buvo IV NYHA funkcinės klasės. Vienam iš jų kraujo pasėlyje augo Staphylococcus aureus. Hospitalinio laikotarpio išgyvenamumas 85,7 proc., pirmaisiais metais po operacijos 80,9 proc., penktaisiais ir dešimtaisiais metais 76,0 proc. Vėlyvojo pooperacinio laikotarpio išgyvenamumą mažino grįžtamasis infekcinis endokarditas, širdies nepakankamumas ir amžius. Iš devynių ligonių, kurių amžius operacijos metu buvo iki 50 metų, mirė 1 (11,1 proc.), iš 12 vyresnių nei 50 metų 4 (33,3 proc.).
Išvados. Aortos šaknies infekcija yra nedažna, bet sudėtinga patologija. Stemplinė echokardiografija yra informatyvi diagnozuojant aortos šaknies abscesus. Hospitalinio laikotarpio mirštamumą didina po operacijos išliekantis širdies nepakankamumas ir sepsis. Vėlyvojo pooperacinio laikotarpio išgyvenamumą mažina prieš operaciją buvęs protezinis infekcinis endokarditas ir širdies nepakankamumas. Vyresnių nei 50 metų ligonių mirštamumas tris kartus didesnis nei jaunesnio amžiaus.
Adresas susirašinėti: P. Semėnienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų
Širdies chirurgijos centras, Santariškių 2, 08661 Vilnius. El. paštas: palmyra.semeniene@santa.lt
Straipsnis gautas 2008 02 29, priimtas 2009 09 03