Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis ilgalaikės reabilitacijos efektyvumas

Donatas Vasiliauskas, Lina Jasiukevičienė, Raimondas Kubilius¹, Rūta Arbačiauskaitė¹, Dovilė Dovidaitienė¹, Loresa Kriaučiūnienė²

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, ¹Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos klinika, ²Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas

Raktažodžiai: lėtinis širdies nepakankamumas, ilgalaikė reabilitacija, kardialinių įvykių pasireiškimas.

Santrauka. EuroAspire III tyrimo (2006–2007) duomenimis, beveik visose tyrime dalyvavusiose 22 Europos Sąjungos šalyse širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių nepavyksta efektyviai koreguoti. Kokios trukmės turėtų būti kardiologinė reabilitacija, kad pakankamai motyvuotų pacientus pakeisti gyvenseną?

Tyrimo tikslas. Palyginti ilgalaikės (6 mėn. trukmės) ir trumpalaikės (4 sav. trukmės) reabilitacijos poveikį rizikos veiksnių ir kardialinių įvykių mažinimui bei kardioprotekcinių vaistų vartojimui.

Metodika. Ištirta 150 pacientų, sergančių III–IV funkcinės klasės (NŠA) lėtiniu širdies nepakankamumu (ŠN), sąlygoto išeminės ir hipertenzinės kardiomiopatijos. Jiems buvo taikyta kompleksinė reabilitacija: kineziterapija, rūkymo nutraukimas, mitybos bei kitų rizikos veiksnių korekcija. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: ilgalaikės reabilitacijos (n=80) ir trumpalaikės reabilitacijos (n=70). Tyrimo pradžioje po keturių savaičių ir po šešių mėnesių buvo vertinamas jų kūno masės indeksas (KMI), dislipidemija, nejudra, arterinis kraujo spaudimas (AKS), rūkymas, lėtinis nuovargis, simptominių ir kardioprotekcinių vaistų vartojimas. Šešis mėnesius buvo vertinamas kardialinių įvykių pasireiškimas.

Rezultatai. Ilgalaikės reabilitacijos grupėje pradinio tyrimo metu sistolinis AKS statistiškai reikšmingai (p<0,05) sumažėjo 151±9,2 palyginti su 135±9,7 mm Hg, diastolinis AKS 92,3±6,5 palyginti su 75,4±3,8 mm Hg, KMI 35,4±3,5 palyginti su 27,2±4,8 kg/m², rūkymas 10,0 palyginti su 0 proc., dislipidemija 56,3 palyginti su 23,4 proc., nejudra 31,3 palyginti su 4,7 proc. Trumpalaikės reabilitacijos poveikis nebuvo statistiškai reikšmingas. Ilgalaikės reabilitacijos grupėje dėl kardialinių įvykių tyrimo nebaigė 13 pacientų (16,3 proc.), trumpalaikės – 26 pacientai (37,1 proc.) (p<0,05). Ilgalaikės reabilitacijos grupėje vaistų vartojimas kito taip: nitratų 74 palyginti su 65 proc. pacientų, digitalio 42 palyginti su 32 proc., antiaritminių preparatų 15 palyginti su 10 proc., statinų 36 palyginti su 20 proc. (p<0,05). Pagrindinių kardioprotekcinių preparatų: antiagregantų, beta-adrenoblokatorių ir AKF inhibitorių vartojimas per 6 mėn. abiejose grupėse nesumažėjo.

Išvados. Ilgalaikė (6 mėn. trukmės) širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų reabilitacija, palyginti su trumpalaike (4 savaičių trukmės) statistiškai reikšmingai mažina pagrindinių ŠKL rizikos veiksnių pasireiškimą, kardialinių įvykių dažnumą, lėtinį nuovargį bei gerina kardioprotekcinių vaistų vartojimą.

Adresas susirašinėti: L. Jasiukevičienė, KMU Kardiologijos institutas, Sukilėlių 17, 50161 Kaunas. El. paštas: lina.jas@med.kmu.lt

Straipsnis gautas 2009 03 19, priimtas 2009 09 03