Sergamumo ir rizikos susirgti hospitalinėmis infekcijomis mažinimas bei hospitalinių infekcijų įtaka ligonių mirštamumui vaikų intensyviosios terapijos skyriuose Lietuvoje

Vaidotas Gurskis, Jolanta Ašembergienė¹, Rimantas Kėvalas², Jolanta Miciulevičienė³, Alvydas Pavilonis⁴, Rolanda Valintėlienė¹, Algirdas Dagys

Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyrius, ¹Higienos institutas,Vilnius, ²Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Lietuva, ³Cumberland ligoninės Mikrobiologijos, virusologijos ir imunologijos skyrius, Jungtinė Karalystė, ⁴Kauno medicinos universiteto Mikrobiologijos katedra, Lietuva

Raktažodžiai: hospitalinė infekcija, vaikų intensyvioji terapija, sergamumas, rizika, mirštamumas.

Santrauka. Tyrimo tikslas. Nustatyti pagrindinius hospitalinių infekcijų rizikos veiksnius, įvertinti hospitalinių infekcijų sergamumo ir rizikos pokyčius po intervencijos bei hospitalinių infekcijų įtaką ligonių mirštamumui.

Metodai. Perspektyvusis stebėjimo tyrimas vykdytas trijuose Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyriuose 2005 m. sausio – 2007 m. gruodžio mėn. Į tyrimą įtraukti visi 1 mėn. –18 metų vaikai, kurie gydyti vaikų intensyviosios terapijos skyriuose ilgiau nei 48 val. Ligoniai suskirstyti į dvi grupes ir duomenys lyginti dviejų grupių: prieš intervenciją (2006) ir po intervencijos (2007). Intervenciją sudarė darbuotojų mokymas ir įrodymais pagrįstų hospitalinių infekcijų profilaktikos priemonių diegimas.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo 755 pacientai. Išskirti šie pagrindiniai hospitalinių infekcijų rizikos veiksniai: dirbtinė plaučių ventiliacija, centrinės venos kateteris, intrakranijinio slėgio daviklis ir tracheostominis vamzdelis. Grupėje po intervencijos sergamumas hospitalinėmis infekcijomis sumažėjo nuo 15,6 iki 7,5 atvejų 100 ligonių (p=0,002), nuo 19,1 atvejo iki 10,4 atvejo 1000 lovadienių (p=0,015), sumažėjo sergamumas pneumonija nuo 5,6 iki 1,9 atvejo 100 ligonių (p=0,016). Nustatytas statistiškai reikšmingas ventiliacinės pneumonijos santykinės ir absoliučios rizikos sumažėjimas bei skaičius pacientų, kuriems profilaktikos priemonės buvo veiksmingos (66,5 proc., 3,7 proc., 27, p=0,016). Išgyvenamumo analizės metodu nenustatyta statistiškai reikšmingai ilgesnė išgyvenimo trukmė ligonių be hospitalinių infekcijų, lyginant su ligoniais, įgijusiais infekcijas (83,67 ir 74,33 lovadienio, p>0,05).

Išvados. Pagrindiniai hospitalinių infekcijų rizikos veiksniai buvo dirbtinė plaučių ventiliacija, centrinės venos kateteris, intrakranijinio slėgio daviklis ir tracheostominis vamzdelis. Po intervencijos statistiškai reikšmingai sumažėjo sergamumas hospitalinėmis infekcijomis, taip pat rizika susirgti ventiliacine pneumonija. Nenustatyta statistiškai reikšminga hospitalinių infekcijų įtaka ligonių mirštamumui.

Adresas susirašinėti: V. Gurskis, KMU Vaikų ligų klinika, Eivenių 2, 50009 Kaunas. El. paštas: vaidasg@freemail.lt

Straipsnis gautas 2008 04 14, priimtas 2009 03 06