Aortos šaknies operacijos: skirtingų operacinių metodikų ankstyvieji rezultatai

Rimantas Benetis^{1, 2}, Eglė Ereminienė^{2, 3}, Povilas Jakuška¹, Dainius Karčiauskas¹, Šarūnas Kinduris¹, Algimantas Budrikis¹, Adakrius Siudikas¹, Jolanta Justina Vaškelytė^{2, 3}, Algimantas Sasnauskas¹, Juozas Sakalauskas¹, Kastytis Vaičiulis¹

Kauno medicinos universiteto ¹Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika, ²Kardiologijos institutas, ³Kardiologijos klinika

Raktažodžiai: aortos vožtuvas, aortos operacijos, aortos šaknies operacijos.

Santrauka. Tyrimo tikslas. Palyginti 2004–2007 m. Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje atliktų skirtingų aortos šaknies operacijų ankstyvuosius rezultatus.

Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Išanalizuoti 83 pacientų, kuriems nuo 2004 sausio iki 2007 lapkričio atliktos trijų tipų aortos šaknies operacijos, duomenys. Pacientai į grupes suskirstyti pagal skirtingas operacines metodikas. Pirma grupė: 17 pacientų (pagal T. David: Valsalvos sinusų bei kylančiosios aortos protezavimas kraujagysliniu protezu, išsaugant nuosavą aortos vožtuvą); antra grupė: 48 pacientai (pagal Bentall de Bono: aortos vožtuvo protezavimas mechaniniu protezu bei kylančiosios aortos protezavimas kraujagysliniu protezu); trečia grupė – 18 pacientų (biologinė aortos šaknis: aortos vožtuvo bei Valsalvos sinusų protezavimas bioprotezu). Į tyrimo protokolą įtraukti ikioperaciniai ir pooperaciniai klinikiniai duomenys, pacientų funkcinė būklė pagal NYHA, echokardiografiniai rodmenys bei komplikacijos.

Rezultatai. Trečios grupės pacientai buvo vyresnio amžiaus lyginant su kitų grupių pacientais (I grupės pacientų amžiaus vidurkis – 50,3±3,5 m., II grupės – 57±2,0 m., trečios grupės – 67,8±3,3 metų, p<0,05). Pagrindinė indikacija operacijai pirmos ir antros grupės pacientams buvo aortos šaknies bei kylančiosios aortos aneurizma (64,7 ir 72,0 proc.), III grupės pacientams – aortos vožtuvo, aortos žiedo bei kylančiosios aortos fibrokalcinozė (61,1 proc.). Hospitalinis 30 dienų mirštamumas: pirmoje grupėje – 5,8 proc. (n=1), antroje – 10,4 proc. (n=5), trečioje grupėje – 5,5 proc. (n=1). Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu dėl kraujavimo atlikta 11 resternotomijų: pirmos grupės pacientams po planinių (n=2) ir po skubių operacijų (n=2), antros grupės pacientams atitinkamai (n=1 ir n=6). Aortos vožtuvo funkcija reikšmingai pagerėjo visų grupių pacientams: pirmos grupės pacientams aortos vožtuvo nesandarumo laipsnis sumažėjo nuo 2,5±0,8 iki 1,1±0,6 (p<0,05); antros grupės ir trečios grupės pacientams vidutinis gradientas per aortos vožtuvą sumažėjo nuo 39,9±7,5 iki 17,1±5,3 mm Hg ir nuo 48,8±18,0 iki 20,1±11,0 mm Hg, atitinkamai (p<0,05). Nė vienoje pacientų grupėje netaikyta pakartotinė chirurginė vožtuvo korekcija dėl vožtuvo funkcijos sutrikimo, nebuvo smegenų išemijos epizodų ar insultų.

Išvada. Aortos šaknies sudėtingos patologijos skirtingų chirurginio gydymo metodų ankstyvieji pooperaciniai rezultatai yra panašūs. Naudojant naujas metodikas, aortos vožtuvą išsaugančios operacijos ir biologinės aortos šaknies implantavimas yra saugios ir veiksmingos aortos šaknies operacijos.

Adresas susirašinėti: E. Ereminienė, KMU Širdies centras, Eivenių 2, 50009 Kaunas. El. paštas: eglerem@yahoo.com

Straipsnis gautas 2008 02 23, priimtas 2008 03 05