Besikartojančiam prieširdžių virpėjimui įtakos turintys veiksniai, esant sinusinio mazgo disfunkcijai, koreguotai implantavus pastovų elektrokardiostimuliatorių

Audrius Aidietis^{1, 2}, Jūratė Barysienė², Germanas Marinskis^{1, 2}, Sigita Aidietienė^{1, 2}, Diana Kairevičiūtė², Paulius Jurkuvėnas², Jūratė Aganauskienė², Kęstutis Bagdonas², Vladimiras Ježovas², Aleksandras Laucevičius^{1, 2}

¹Vilniaus universiteto Širdies ligų klinika, ²Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centras

Raktažodžiai: elektrinė širdies stimuliacija, prieširdžių virpėjimas, sinusinio mazgo silpnumas, echokardiografija.

Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos prieširdžių virpėjimo gydymo rezultatams, esant sinusinio mazgo silpnumo sindromui, implantavus pastovų elektrokardiostimuliatorių.

Metodika ir rezultatai. Atlikus 163 pacientų, sergančių sinusinio mazgo silpnumo sindromu ir dėl to implantavus elektrokardiostimuliatorių, duomenų statistinę analizę, nustatyta, kad, padidėjus kairiajam arba dešiniajam prieširdžiui 1 cm, prieširdžių virpėjimo pasikartojimo tikimybė padidėjo 2,8 ir 2,5 karto, atitinkamai (p=0,001). Sustorėjus tarpskilvelinei pertvarai, prieširdžių virpėjimo pasikartojimo tikimybė padidėjo 2,5 karto (p=0,007). Esant II laipsnio mitralinio vožtuvo nesandarumui, prieširdžių virpėjimo pasikartojimo tikimybė padidėjo 2,73 karto palyginus su 0–I laipsnio mitralinio vožtuvo nesandarumu (p=0,029). Prieširdžių virpėjimo gydymo rezultatams neturėjo įtakos pacientų amžius, lytis, prieširdžių virpėjimo simptomų trukmė, kitos širdies struktūrinės ligos, gretutinės ligos.

Išvados. Pacientams, sergantiems sinusinio mazgo silpnumo sindromu, implantavus pastovų elektrokardiostimuliatorių, prieširdžių virpėjimo gydymo veiksmingumas priklauso nuo kairiojo ir dešiniojo prieširdžių padidėjimo, sustorėjusios tarpskilvelinės pertvaros ir mitralinio vožtuvo nesandarumo laipsnio. Echokardiografijos duomenų įvertinimas prieš elektrokardiostimuliatoriaus implantavimą turi prognostinę reikšmę sinusinio ritmo palaikymo efektyvumui numatyti.

Adresas susirašinėti: A. Aidietis, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centras, Santariškių 2, 08661 Vilnius. El. paštas: audrius.aidietis@santa.lt

Straipsnis gautas 2008 02 11, priimtas 2009 02 05