Infuzinis plazmos atskiedimo mėginys hipovolemijos ir dehidratacijos nustatymui

Robert G. Hahn, Audrius Andrijauskas¹, Dan Drobin², Christer Svensén³, Juozas Ivaškevičius¹

Klinikinių tyrimų centras, Södertälje ligoninė, Švedija, ¹Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika, Vilnius, Lietuva, ²CLINTEC, Karolinskos institutas, Huddinge, Švedija, ³Karolinskos instituto Klinikinių mokslų ir mokymo skyrius, Södersjukhuset, Stokholmas, Švedija

Raktažodžiai: dehidratacija, skysčių terapija, hemodiliucija, farmakokinetika.

Santrauka. Tikslai. Iki šiol nėra kliniškai nesudėtingo metodo dehidratacijai ir hipovolemijai nustatyti. Remiantis nauja homeostazine kraujo būklių teorija, iškelta hipotezė, kad kraujo atskiedimas, sukeliamas standartizuotos kristaloido infuzijos, gali būti panaudotas diferencijavimui tarp normalios hidratacijos ir dehidratacijos bei normovolemijos ir hipovolemijos, buvusių iki infuzijos pradžios.

Metodai. Kompiuterinis simuliavimas, pagrįstas anksčiau skelbtu tūrio kinetinės analizės metodu, panaudotas norint nustatyti, kuriuo atskiediminio atsako į infuziją metu geriausiai būtų galima nustatyti skirtumus tarp normalios hidratacijos ir dehidratacijos bei normovolemijos ir hipovolemijos. Simuliavimo vertinimo laikas buvo panaudotas vertinant hemoglobino atskiedimo dinamiką 20 savanorių. Kiekvienam savanoriui skirtos dvi Ringerio tirpalo infuzijos. 25 ml/kg šio tirpalo buvo sulašinta per 30 minučių. Iki infuzijos pradžios dehidratacija buvo sukelta badavimu, o hipovolemija – paėmus 900 ml kraujo.

Rezultatai. Kompiuterinis simuliavimas parodė, kad hipovolemija geriausiai galėtų būti nustatoma Ringerio infuzijos pabaigoje, o dehidratacija – 20–30 min. vėliau. Tyrimais su savanoriais nustatyta, kad pagal simuliacijos laiką hipovolemijos atveju hemoglobino koncentracijos sumažėjimas buvo 16,0 proc., o normovolemijos – 11,8 proc. (p<0,004), dehidratacijos – 8,6 proc., o normalios hidratacijos – 3,1 proc. (p<0,006).

Išvados. Prieš infuziją buvusi dehidratacija reikšmingai didina hemoglobino atskiedimo atsaką į Ringerio infuziją, vertinant jį 20–30 min. po infuzijos, o hipovolemija – infuzijos pabaigoje. Tai rodo, kad infuzinis plazmos atskiedimo mėginys (pasiūlytas naujos teorijos) galbūt gali tapti šiuo metu trūkstamu paprastu būdu hidratacijai ir volemijai vertinti. Be to, metodo galimybes gerokai išplėstų hemoglobino koncentracijos neinvazinio stebėjimo prietaisų įdiegimą į klinikinę praktiką.

Adresas susirašinėti: Robert G. Hahn, Clinical Research Centre, Södertälje Hospital, S-152 86 Södertälje, Sweden. El. paštas: r.hahn@telia.com

Straipsnis gautas 2008 04 17, priimtas 2008 09 23