Medicina (Kaunas) 2008; 44 (11): 855-859

Turinys   Full text article in English

Bambos išvarža: veiksniai, lemiantys išvaržos atkrytį

Linas Venclauskas, Jolita Šilanskaitė, Mindaugas Kiudelis

Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinika

Raktažodžiai: bambos išvarža, išvaržos atkrytis, „onlay“ metodika, „intraverzijos metodika“.

Santrauka. Bambos išvaržoms skiriama mažiau dėmesio palyginus su kitomis pilvo sienos išvaržomis (kirkšnies, pooperacinėmis), tačiau bambos išvaržų atkryčių dažnis – 19–54 proc. pacientų po paprastos išvaržos susiuvimo operacijos.

Darbo tikslas. Išnagrinėti bambos išvaržos gydymo rezultatus ir rasti nepriklausomus rizikos veiksnius, sąlygojančius bambos išvaržos atkrytį.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyvioji 97 pacientų, operuotų 2001–2006 m. Kauno medicinos universiteto klinkose dėl bambos išvaržos, ligos istorijų analizė. Analizuota: pacientų amžius, lytis, hospitalizavimo trukmė, išvaržos dydis, kūno masės indeksas (KMI), pooperacinės komplikacijos. Po operacijos įvertintas skausmas, diskomfortas pilve bei atkryčių dažnis. Išvaržos atkrytis buvo vertinamas pacientui apsilankius pas chirurgą. Bambos išvaržų gydymui taikyti du chirurginiai metodai: intraverzijos siūlė ir išvaržos plastika nesirezorbuojančiu tinkleliu („onlay“ metodas). Kiekviena operacija buvo pasirenkama individualiai chirurgo.

Rezultatai. Bambos išvarža operuota 97 pacientams (31 vyrui, 66 moterims). Vidutinis pacientų amžius – 57,1±15,4 metų, ligos trukmė – 7,6±8,6 metų, hospitalizavimo trukmė – 5,38±3,8 dienų. 92 (94,8 proc.) pacientai operuoti taikant intraverzijos siūlę ir 5 (5,2 proc.) pacientai – naudojant „onlay“ metodiką. 7 proc. pacientų, kurių KMI buvo >30 kg/m2, išvaržos dydis buvo >2 cm, 4,3 proc. pacientų, kurių KMI <30 kg/m2 ir išvaržos dydis buvo <2 cm, operuoti naudojant tinklelį (p>0,05). Pooperacinių komplikacijų dažnis – iki 5,2 proc. Visiško pacientų pasveikimo po operacijos trukmė – 2,4±3,4 mėnesio. 14 pacientų (20,9 proc.) skundėsi skausmu ar diskomfortu pilve, 7 pacientams (10,4 proc.) po operacijos susiformavo ligatūrinė fistulė. 45 pacientai (67,2 proc.) po operacijos neturėjo jokių skundų. Išvaržos atkryčių dažnis buvo 8,9 proc. Išvaržos atkryčių dažnis buvo didesnis tiems pacientams, kurių išvaržos dydis buvo >2 cm (9 proc. – <2 cm, 10,5 proc. – >2 cm) ir KMI >30 kg/m2 (8,6 proc. – <30, 10,7 proc. – >30). Penki išvaržos atkryčių atvejai buvo taikant intraverzijos metodą, vienas atkrytis naudojant „onlay“ metodą. 56 pacientai (83,6 proc.) po operacijos jautėsi gerai, 9 pacientai (13,4 proc.) patenkinamai, 2 pacientai (3 proc.) blogai.

Išvados. Nerasta jokių nepriklausomų veiksnių, galinčių turėti įtakos bambos išvaržos atkryčių dažniui. Tačiau, remiantis apžvelgta literatūra, bambos išvaržos atkryčių rizikos veiksniais galėtų būti didelis pacientų KMI ir išvaržos dydis daugiau kaip 2 centimetrai.

Adresas susirašinėti: L. Venclauskas, KMU Chirurgijos klinika, Eivenių 2, 50009 Kaunas. El. paštas: linasvenclauskasg@yahoo.com

Straipsnis gautas 2008 05 09, priimtas 2008 11 07