Ūminės virusinės hepatito C infekcijos išnykimas ar progresavimas į lėtinę ligos formą: prospektyviojo tyrimo preliminarūs duomenys

Aušra Guobužaitė, Shilpa Chokshi¹, Ligita Balčiūnienė, Alina Voinič, Aušra Stiklerytė, Kęstutis Žagminas, Arvydas Ambrozaitis, Nikolai Naoumov¹

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika, Lietuva, ¹Londono universiteto koledžo Hepatologijos institutas, Jungtinė Karalystė

Raktažodžiai: ūminis hepatitas, hepatito C virusas, imuninis atsakas, T ląstelės, viruso išnykimas.

Santrauka. Tyrimo tikslas. Hepatito C virusinė infekcija turi nepaprastai ryškų polinkį progresuoti į lėtinę ligos formą. Deja, hepatito C virusinės infekcijos persistavimo mechanizmai kol kas nepakankamai ištirti. Mes stebėjome ūminės hepatito C virusinės infekcijos natūralią klinikinę, virusologinę ir imunologinę eigą, kad galėtume identifikuoti galimus veiksnius, prognozuojančius ligos spontaninį išnykimą, taip pat įvertinti ankstyviausius veiksnius, galinčius turėti įtakos infekcijos savaiminiam išnykimui ar chronizavimuisi.

Medžiaga ir metodai. Ištyrėme aštuonis ligonius, kuriems buvo diagnozuotas simptominis ūminis hepatitas C. Pacientus stebėjome 8–14 mėnesių. Tyrimo metu pacientai nebuvo gydomi antivirusiniais vaistais. Stebėjimo metu įvertinome biocheminius, virusologinius ir imunologinius tyrimo dalyvių duomenis. Hepatito C virusinės infekcijos RNR kiekis kraujo plazmoje nustatytas TaqManŽ tikrojo laiko polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu. Virusui specifinių CD4⁺ T ląstelių, sekretuojančių gamainterferoną (IFN-γ), skaičius nustatytas „Elispot“ metodu.

Rezultatai. Du tyrime dalyvavę pacientai pasveiko spontaniškai, o likusiems šešiems ligoniams pasireiškė lėtinis hepatitas C. Pasveikusiems tiriamiesiems virusas savaime išnyko per pirmąsias 14 stebėjimo dienų, po kurių ALT fermento aktyvumas greitai sunormalėjo. Lėtinė infekcija pasižymėjo persistuojančia viremija ar laikinai neigiama PGR reakcija bei polifazine ALT aktyvumo eiga per visą stebėjimo laikotarpį. Spontaniškai pasveikusių tyrimo dalyvių grupėje stipriausias virusui specifinių CD4⁺ T (IFN-γ) ląstelių imuninis atsakas pastebėtas per pirmąsias stebėjimo savaites. Tuo tarpu ligoniams, kuriems pasireiškė lėtinė hepatito C forma, tyrimo pradžioje nustatytas mažiausias virusui specifinių CD4⁺ T (IFN-γ) ląstelių skaičius.

Išvados. Ūminė hepatito C virusinė infekcija yra linkusi progresuoti į lėtinę ligos formą. Ūminės hepatito C infekcijos RNR išnykimas per pirmąjį ligos mėnesį nuo simptomų pasireiškimo, lydimas monofazinio ALT aktyvumo sunormalėjimo, galėtų prognozuoti savaiminį pasveikimą. Tikėtina, kad ankstyvas ir stiprus virusui specifinis CD4⁺/Th1 imuninis atsakas turi įtakos spontaniniam viruso išnykimui.

Adresas susirašinėti: A. Guobužaitė, VU Medicinos fakulteto Infekcinių ligų dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika, Birutės 1/20, 08117 Vilnius. El. paštas: aguobuzaite@yahoo.com

Straipsnis gautas 2007 07 13, priimtas 2008 05 06