Ligonių, persirgusių galvos smegenų insultu, aktyvumo bei ergoterapijos efektyvumo vertinimas ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu

Daiva Petruševičienė, Aleksandras Kriščiūnas

Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika

Raktažodžiai: insultas, reabilitacija, ergoterapija.

Santrauka. Lietuvoje galvos smegenų insultas yra ne tik medicinos, bet ir socialinė problema, nes po insulto tik apie 20 proc. žmonių vėl būna darbingi. Kasmet Lietuvoje insultą patiria vidutiniškai 7–8 tūkstančiai žmonių. Dažniausia insulto pasekmė yra vienos kūno pusės paralyžius, atsiranda koordinacijos, pusiausvyros, judėjimo sutrikimų. Dalis ligonių lieka neįgalūs dėl judėjimo, apsitarnavimo, pažintinių funkcijų, elgesio, bendravimo sutrikimų. Persirgusieji galvos smegenų insultu tampa neįgaliais dėl pažintinių, psichosocialinių, motorikos funkcijų pažeidimų, sutrikdančių jų kasdienę veiklą bei darbingumą, kai kuriems asmenims po persirgto galvos smegenų insulto reikalinga nuolatinė kitų žmonių pagalba arba priežiūra. Reabilituojant sergančiuosius galvos smegenų insultu yra taikoma ergoterapija atsižvelgiant į jų motorikos, pažintinių ir psichosocialinių funkcijų sutrikimus.

Tiriamųjų kontingentą sudarė 100 ligonių (47 vyrai ir 53 moterys), kuriems buvo diagnozuotas galvos smegenų insultas. Analizavome pažintinių, motorikos ir psichosocialinių funkcijų bei veiklų sutrikimų atsigavimą taikant ergoterapiją ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu. Motorikos bei pažintinių funkcijų įvertinimui taikėme Barthel indeksą bei funkcinio nepriklausomumo testą. Individualizuoti ergoterapijos kompleksai buvo sudaromi ištyrus ligonių veiklos sutrikimus, numatytos priemonės ligonių kasdienei veiklai gerinti bei laisvalaikiui užtikrinti.

Ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu veikliam atsigavimui įtakos turėjo ligonio lytis, amžius, pažeidimo laipsnis, insulto pobūdis. Geresnis veiklų atsigavimas nustatytas vyrams (p<0,05), kurių amžius iki 59 metų (p<0,05), esant hemiparezei (p<0,05), hemoraginiam galvos smegenų insultui (p<0,05).

Ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu nepakankamą ergoterapijos efektyvumą sąlygoja: pažeistosios kūno pusės neigimo sindromas (p<0,05), hemiplegija (p<0,01), vyresnis ligonių amžius (p<0,05).

Individualizuotų ergoterapijos kompleksų taikymas sergantiesiems galvos smegenų insultu ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu labai gerina sutrikusių veiklų atsigavimą, tačiau šio laikotarpio pabaigoje dar išlieka nepakankamas ligonių savarankiškumas kasdienėje veikloje, todėl būtinas ergoterapijos tęstinumas.

Adresas susirašinėti: D. Petruševičienė, KMU Reabilitacijos klinika, Eivenių 2, 50009 Kaunas. El. paštas: daiva.petruseviciene@gmail.com

Straipsnis gautas 2007 11 22, priimtas 2008 03 14