Piktybinės ligos dažnumas įtariamo vėžio (suspitio) citologinėje grupėje (nepalpuojamų skydliaukės mazgų ultragarsu kontroliuojama aspiracine biopsija plona adata)

Edita Mišeikytė-Kaubrienė, Albertas Ulys, Mantas Trakymas

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Raktažodžiai: nepalpuojamas skydliaukės mazgas, folikulinė neoplazma, skydliaukės vėžys, ultragarsinis tyrimas, ultragarsu kontroliuojama aspiracinė biopsija plona adata.

Santrauka. Aspiracinė biopsija plona adata yra svarbiausias diagnostikos metodas diferencijuojant piktybinius ir nepiktybinius skydliaukės mazgus. Šis metodas yra pirmas žingsnis diagnozuojant skydliaukės mazgus. Skydliaukės aspiracinių biopsijų plona adata duomenys skirstomi į keturias grupes: neinformatyvi, nepiktybiniai pokyčiai (benigna), įtariamas vėžys (suspitio), piktybiniai pokyčiai (maligna). Suspitio citologinės grupės nemažą dalį sudaro folikulinės neoplazmos bei įtariamo vėžio citologiniai pokyčiai. Tyrimo tikslas. Nustatyti ultragarsu kontroliuojamos aspiracinės biopsijos plona adata diagnostinę metodo vertę neapčiuopiamo skydliaukės vėžio diagnostikai bei įvertinti piktybinės ligos dažnumą įtariamo vėžio (suspitio) citologinėje grupėje.

Tyrimo medžiaga ir metodai. 184 pacientams, kuriems diagnozuoti nepalpuojami (≤1,5 cm) skydliaukės mazgai, atlikta ultragarsu kontroliuojama aspiracinė biopsija plona adata. Į tyrimą įtraukti tie pacientai, kuriems ultragarsinio tyrimo metu nustatyta skydliaukės mazgų echosemiotinių piktybiškumo požymių.

Rezultatai. 1997–2002 m. atliktos 204 nepalpuojamų skydliaukės mazgų, turinčių echosemiotinių piktybiškumo požymių, ultragarsu kontroliuojamos aspiracinės biopsijos plona adata. 5,9 proc. citologiniai rodmenys buvo neinformatyvūs, 59,8 proc. citologinis tyrimas rodė nepiktybinius pokyčius, 11,8 proc. – galimą vėžį ir 22,5 proc. nustatyta piktybinių pokyčių. 85 pacientų skydliaukės mazgų aspiratų citologiniai radiniai palyginti su pooperaciniais histologinio tyrimo duomenimis. 45 tiriamiesiems citologiškai nustatytas (maligna) ar įtartas skydliaukės vėžys (suspitio) buvo patvirtintas histologiškai.

Išvados. Nepalpuojamų skydliaukės mazgų, turinčių echosemiotinių piktybiškumo požymių, ultragarsu kontroliuojamos aspiracinės biopsijos plona adata diagnostinis metodo tikslumas yra didelis. Tačiau citologiniu tyrimu diagnozavus folikulinę neoplazmą, aspiracinė biopsija plona adata yra nepakankamas diagnostikos metodas diferencijuojant piktybinius ir nepiktybinius skydliaukės mazgus.

Adresas susirašinėti: M. Trakymas, VU Onkologijos institutas, Santariškių 1, 08660 Vilnius. El. paštas: trakymas@yahoo.co.uk

Straipsnis gautas 2007 10 19, priimtas 2008 03 07