Endokrininės oftalmopatijos gydymo jonizuojančiąja spinduliuote efekto prognozavimo tyrimas

Džilda Veličkienė, Gintautas Kazanavičius¹, Juozas Danilevičius¹, Jūratė Jankauskienė²

Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas, ¹Endokrinologijos klinika, ²Akių ligų klinika

Raktažodžiai: endokrininė oftalmopatija, jonizuojančioji spinduliuotė, antikūnai prieš tireotropinio hormono receptorių, C reaktyvusis baltymas.

Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti, ar galima, remiantis C reaktyviojo baltymo ir antikūnų prieš tireotropinio hormono receptorius koncentracija, prognozuoti jonizuojančiosios spinduliuotės veiksmingumą gydant ligonius, sergančius endokrinine oftalmopatija.

Tirtųjų kontingentas ir metodai. Ligoniai, sergantys vidutinio sunkumo endokrinine oftalmopatija, kuriems buvo skiriama jonizuojančioji terapija. Endokrininės oftalmopatijos sunkumas buvo įvertintas pagal bendrą oftalmopatijos indeksą, apskaičiuotą, remiantis NO SPECS klasifikacija prieš skiriant gydymą ir praėjus 6 mėnesiams. Gydymo efektas vertintas pagal didžiųjų ir mažųjų kriterijų, pasiūlytų L. Bartalenta, sistemą praėjus 6 mėnesiams po gydymo. Gydymas buvo vertinamas kaip efektyvus, kai akių būklė pagerėjo bent vienu didžiuoju arba dviem mažaisiais kriterijais. Jei akių būklė nepasikeitė, pagerėjo vienu mažuoju kriterijumi ar pablogėjo, buvo vertinama, kad gydymo efekto nėra. Buvo traktuojama, kad asmenims, kuriems buvo pastebėtas gydymo efektas, endokrininė oftalmopatija iki gydymo buvo aktyvios fazės, o kuriems nebuvo gydymo efekto – neaktyvios fazės.

Rezultatai. Asmenims, kuriems gydymas buvo veiksmingas, antikūnų prieš tireotropinį hormoną koncentracija buvo 24,0 IU/l (ribos 2,0–405,0 IU/l), o tiems, kam poveikio nebuvo – 23,0 IU/l (ribos 2,0–405,0 IU/l); p=0,72. C reaktyviojo baltymo koncentracijos mediana asmenims, kuriems gydymas buvo veiksmingas – 0,1 mg/l (ribos 0,1–3,1 mg/l), o tiems, kam gydymo poveikio nebuvo – 0,1 mg/l (ribos 0,1–1,5 mg/l); p=0,92. Nors išverstakumas, endokrininės oftalmopatijos sunkumas skyrėsi tiems, kam gydymas buvo veiksmingas ir tiems, kam nebuvo gydymo poveikio, tačiau, naudojant dvinarės logistinės regresijos modelį, tik ligos aktyvumo indeksas suteikė papildomos informacijos prognozuojant gydymo veiksmingumą. Jei ligos aktyvumo indeksas padidėja vienetu, šansų santykis, kad gydymas bus veiksmingas, padidėja 2,4 karto.

Išvados. 1) Antikūnų prieš tireotropinio hormono receptorius koncentracija ir C reaktyviojo baltymo koncentracija prieš gydymą nesiskyrė tiems, kam jonizuojančioji spinduliuotė buvo veiksminga ir tiems, kam nebuvo gydymo poveikio; 2) asmenys, kuriems gydymas buvo veiksmingas, nesiskyrė nuo tų, kuriems jonizuojančioji spinduliuotė buvo neveiksminga pagal amžių, lytį, endokrininės oftalmopatijos ir skydliaukės ligos trukmę; 3) prieš gydymą ligos aktyvumo indeksas, bendrasis oftalmopatijos indeksas, išverstakumas buvo didesni asmenims, kuriems jonizuojančioji spinduliuotė buvo veiksminga.

Adresas susirašinėti: Dž. Veličkienė, KMU Endokrinologijos institutas, Eivenių 2, 50009 Kaunas. El. paštas: vdzilda@one.lt

Straipsnis gautas 2006 02 24, priimtas 2007 02 13