Tulžies infekuotumo priežastys ir jo įtaka pooperacinėms komplikacijoms po pankreatoduodeninių rezekcijų

Saulius Grižas, Miglė Stakytė, Marius Kinčius¹, Giedrius Barauskas², Juozas Pundzius²

Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika, ¹Biomedicininių tyrimų institutas, ²Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinika

Raktažodžiai: kasos vėžys, pankreatoduodeninė rezekcija, cholangitas, komplikacijos po operacijos.

Santrauka. Kol kas nėra visuotinai priimtinos nuomonės, kokią įtaką tulžies latakų drenavimas atliekamas prieš operaciją, sukeldamas infekcinį cholangitą, turi komplikacijoms po operacijos bei mirštamumui. Darbo tikslas. Nustatyti ikioperacinio cholangito priežastis ir įtaką pooperacinėms komplikacijoms bei mirštamumui po pankreatoduodeninių rezekcijų.

Metodai. 2002–2004 metais Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinikoje atlikome perspektyviąją studiją, dalyvavo 64 ligoniai. Visiems buvo atliktos pankreatoduodeninės rezekcijos. Tyrėme tulžies infekavimo priežastis ir infekcinio cholangito įtaką infekcinėms komplikacijoms po operacijos. Ligoniai suskirstyti į grupes pagal intraoperacinio tulžies pasėlio rodmenis.

Rezultatai. 31 ligoniui (48,4 proc.) pankreatoduodeninės rezekcijos metu paimtas tulžies pasėlis buvo sterilus, 33 ligoniams (51,6 proc.) – nustatyta infekuota tulžis. Abi grupės ligonių pagal ikioperacinius ar intraoperacinius duomenis buvo homogeniškos. 21 ligoniui pankreatoduodeninė rezekcija atlikta po tulžį drenuojančiosios procedūros (endoskopinis stentavimas, biliodigestyvinė jungtis arba išorinis tulžies drenažas), kitiems ligoniams (43) pankreatoduodeninė rezekcija buvo pirminė operacija. Infekuota tulžis statistiškai reikšmingai dažniau rasta ligoniams, kuriems tulžies drenažas buvo atliktas iki operacijos (p<0,0001). Pirminė pankreatoduodeninė rezekcija (n=43), iš jų be endoskopinio stentavimo, atlikta 22 ligoniams, o 21 ligoniui jokių endoskopinių manipuliacijų tulžies latakuose nedaryta. Šių ligonių grupių bakterijos tulžyje išaugo vienodai dažnai (9 pacientams po endoskopinio stentavimo, 4 pacientams be jokių manipuliacijų, p>0,05). Tulžies pasėliuose vyravo Enterococcus ir Escherichia coli, po ikioperacinio tulžies drenažo dažniausiai (70,0 proc.) buvo randama poliinfekcija (3 ir daugiau mikrobų). Pankreatoduodeninės rezekcijos komplikavosi 31,3 proc. ligonių. Sepsinių komplikacijų po operacijos nustatyta 26,6 proc. ligonių. Statistiškai reikšmingos infekcinio cholangito įtakos sepsinėms komplikacijoms po operacijos arba bendrajam komplikacijų skaičiui nenustatyta. Pilvo ertmės ir operacinės žaizdos infekcijų sukėlėjai atitiko tulžies pasėlio bakterijas tik 7,7 proc. ligonių, kitiems ligoniams sepsines komplikacijas po operacijos dažniausiai sukėlė S. aureus.

Išvados. Infekuota tulžis statistiškai reikšmingai dažniau nustatyta po ikioperacinio tulžies latakų drenavimo. Infekcinis cholangitas, mūsų duomenimis, statistiškai reikšmingai nedidina infekcinių komplikacijų skaičiaus po pankreatoduodeninių rezekcijų.

Adresas susirašinėti: S. Grižas, KMUK Chirurgijos klinika, Eivenių 2, 50009 Kaunas. El. paštas: saulius_grizas@yahoo.co.uk

Straipsnis gautas 2005 03 31, priimtas 2005 04 27