Raktažodžiai: stemplės vėžys, stemplės operacijos, prognoziniai veiksniai.

Santrauka. Darbo tikslas – įvertinti rizikos veiksnius, turinčius įtakos mirštamumui po stemplės vėžio rezekcinių operacijų.

Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Retrospektyviai išanalizuoti 106 ligonių chirurginio stemplės vėžio gydymo rezultatai. Palyginti išgyvenusių ligonių (I grupė, n=94) ir mirusiųjų po operacijos (II grupė, n=12) ikioperaciniai duomenys. Išanalizuoti šie duomenys: amžius, kūno masės indeksas, ikioperacinis svorio kritimas, albumino kiekis, naviko lokalizacija, operacijos būdas bei jos trukmė, forsuotas iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę, forsuota gyvybinė plaučių talpa, maksimalus iškvėpimo srovės greitis, Gaensler indeksas, Tiffeneu indeksas bei arterinio kraujo PaCO2 kiekis.

Rezultatai. Pooperacinis mirštamumas – 11,3 proc. Nustatyti šie statistiškai reikšmingi rodiklių skirtumai tarp I ir II grupės ligonių, atitinkamai: forsuotas iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (82,3 ir 65,4 proc.), Gaensler indeksas (75,2 ir 68,5 proc.), PaCO₂ (37,4 mmHg ir 42 mmHg), rentgeniniai plaučių pakitimai (13,6 ir 61,2 proc.), ligonio svorio kritimas iki operacijos (11,2 ir 8,3 proc.), mažas albumino kiekis (39,9 g/l ir 30,5 g/l) ir naviko lokalizacija viršutiniame stemplės trečdalyje (22 ir 68,8 proc.). Anastomozės nepakankamumas – 11,8 ir 82,8 proc. ligonių.

Išvados. Ligonių, kuriems atliekamos stemplės vėžio rezekcinės operacijos, pooperacinis mirštamumas daugiausia priklauso nuo plaučių funkcinės būklės iki operacijos, nepakankamos mitybos iki operacijos ir naviko lokalizacijos viršutiniame stemplės trečdalyje. Pagrindinės komplikacijos po stemplės vėžio rezekcinių operacijų yra plaučių funkcijos nepakankamumas ir anastomozės nesandarumas.

Adresas susirašinėti: A. Žurauskas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių 1, 08660 Vilnius. El. paštas: aleksas_z@mail.lt

Straipsnis gautas 2004 05 24, priimtas 2004 11 02