Turinys Visas straipsnis lietuvių kalba

Medicina (Kaunas) 2004; 40 (11): 1097-1104

Piruvato įtaka žmogaus miokardo elektromechaninio aktyvumo priklausomumui nuo dirginimo dažnio

Vida Gendvilienė1, Danguolė Zablockaitė1, Agnė Babušytė1, Jonas Jurevičius1, Rimantas Benetis1, 2

1Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, 2Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiochirurgijos klinika

Raktažodžiai: žmogaus miokardas, dirginimo dažnis, piruvatas, susitraukimo jėga, veikimo potencialai.

Santrauka. Darbo tikslas. Nustatyti energinio metabolizmo substrato piruvato įtaką žmogaus miokardo elektromechaninio aktyvumo priklausomumui nuo dirginimo dažnio. Eksperimentiniai tyrimai atlikti su žmonių (5 moterys ir 8 vyrai, amžius – nuo 32 iki 83 metų) skilvelio preparatais, paimtais širdies operacijų metu Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikoje, naudojant standartinę miokardo elektromechaninio aktyvumo registravimo metodiką. Raumenėliai buvo dirginami 2–5 ms trukmės stačiakampiais impulsais 0,2, 0,5, 1,0, 1,5, 2,0, 2,5 ir 3 Hz dažniais. Duomenys buvo registruojami ir analizuojami kompiuteriu naudojant specializuotą programą.

Kontrolės sąlygomis, t. y., perfuzuojant raumenėlius Tyrodė tirpalu ir dirginant 1 Hz dažniu, vidutinė susitraukimo jėga buvo 0,94±0,18 mN (n=12), pusinis atsipalaidavimo laikas – 178,88±9,31 ms (n=12), veikimo potencialų trukmė, matuota esant 50 proc. repoliarizacijai – 294,75±27,95 ms (n=9). Piruvatas (10 mM) padidino susitraukimo jėgą iki 159,9±13,4 proc. (p<0,001), pusinį atsipalaidavimo laiką – 106,9±2,2 proc. (n=12) (p<0,001), veikimo potencialų trukmę –111,1±7,4 proc. (n=5) (p<0,05) palyginti su kontrole. Tirpale be piruvato, dirginant raumenėlius 0,2 Hz ir 0,5 Hz dažniu susitraukimo jėga, atsipalaidavimo laikas bei veikimo potencialų trukmė buvo didesni, kai dirginimo dažnis buvo 1 Hz. Didinant dirginimo dažnį iki 3,0 Hz, šie parametrai mažėjo. Veikiant piruvatui, tirtų parametrų priklausomumas nuo dirginimo dažnio nepakito, tik susitraukimo jėga, atsipalaidavimo laikas bei veikimo potencialų trukmė buvo didesni negu nesant piruvato. Tai rodo, kad, esant širdies nepakankamumui, piruvatas yra veiksmingas inotropinis agentas, pagerinantis miokardo susitraukimo funkciją plačiame dirginimo dažnių diapazone.

Adresas susirašinėti: V. Gendvilienė, KMU Kardiologijos institutas, Sukilėlių 17, Kaunas 50009. El. paštas: membiof@kmu.lt

Straipsnis gautas 2004 05 14, priimtas 2004 10 01