Savižudybių būdai Lietuvoje ir jų ryšys su demografiniais veiksniais

Jadvyga Petrauskienė, Ramunė Kalėdienė, Skirmantė Starkuvienė

Kauno medicinos universiteto Socialinės medicinos katedra

Raktažodžiai: savižudybių būdai, pasikorimas, pokyčiai.

Santrauka. Straipsnyje analizuojami Lietuvos gyventojų savižudybių būdai priklausomai nuo lyties, amžiaus ir gyvenamosios vietos bei jų pokyčiai nuo 1993–1997 iki 1998–2002 m. Tyrimui naudoti Lietuvos statistikos departamento duomenys apie savižudžius (n=16147). Vyraujantis savižudybių būdas Lietuvoje – pasikorimas, kurio dalis tarp visų savižudybių nuo 1993–1997 iki 1998–2002 m. padidėjo nuo 87,3 iki 90,1 proc. Pasikorimas, kaip savižudybės būdas, ypač padažnėjo tarp 10–19 metų mergaičių. Šį savižudybės būdą dažniau rinkosi vyrai negu moterys, dažniau kaimo negu miesto gyventojai. Nustatyta pasikorimo dalies didėjimo tendencija didėjant nusižudžiusiųjų amžiui. Iš kitų savižudybių būdų tarp vyrų labiau paplitęs nusišovimas, o tarp moterų – nusinuodijimas, tyčiniai susižalojimai nušokus nuo aukšto pastato, tilto ir pan., pasiskandinimas. Paaugliai, ypač mergaitės, dažniau negu suaugusieji rinkosi nuodijimąsi įvairiomis medžiagomis. Abiejų lyčių miesto gyventojams, lyginant su gyvenančiais kaime, būdingesni mirtini susižalojimai nušokus nuo aukšto pastato, tilto ir t. t. Pasikorimas, nuo kurio dažniausiai mirštama, ir lengvai prieinamos pasikorimo priemonės, yra svarbus veiksnys, lemiantis didelį savižudybių dažnį Lietuvoje.

Adresas susirašinėjimui: J. Petrauskienė, KMU Socialinės medicinos katedra, A. Mickevičiaus 9, 44307 Kaunas. El. paštas: socmed@kmu.lt

Straispnis gautas 2004 06 18, priimtas 2004 09 06