Raktažodžiai: sveikatos vadyba, sveikatos sistema, reforma, Lietuva.

Santrauka. Vykdant Lietuvos sveikatos sistemos reformą, susiduriama su daugybe problemų. Šio straipsnio tikslas – aptarti sveikatos vadybininkų vaidmenį reformos procese vertinant jų požiūrį į sveikatos vadybą bei profesinio tobulinimosi poreikius, kaip veiksnius, turinčius įtakos sveikatos sistemos reformos sėkmei Lietuvoje. Pateikiami keleto asmens ir visuomenės sveikatos įstaigų vadovų apklausų duomenys apie požiūrį į reformą, sveikatos vadybininkų rengimo sistemą, sveikatos vadybos koncepciją bei šios srities žinių poreikį. Plačiau nagrinėjama 2002 m. vykdyta Lietuvos sveikatos apsaugos vadybos draugijos narių apklausa. Sveikatos vadyba suprantama labai įvairiai, tačiau vyrauja racionalus, techninis požiūris. Tai susiję su daugybe teisinių, finansavimo ir organizacinių pokyčių, neišvengiamų pradiniais reformos etapais, taip pat iki šiol nepakankamu vadybininkų įtraukimu į pokyčių planavimą bei valdymą. Svarbiausiomis sveikatos studijų sritimis vadybininkams laikoma bendroji vadyba, sveikatos politika, ekonomika ir teisė. Labiausiai šiuo metu trūksta teisės, ekonomikos ir finansų valdymo žinių. Sveikatos vadybininkai turi veikti kaip mediatoriai tarp sveikatos politikų ir sveikatos profesionalų. Būtina plėsti sveikatos vadybininkų kompetencijos ribas sudarant galimybes tobulintis ir suteikti pakankamą autonomiją sprendžiant problemas.

Adresas susirašinėjimui: R. Kalėdienė, KMU Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra, A. Mickevičiaus 9, 44307 Kaunas. El. paštas: ramune.kalediene@kmu.lt

Straipsnis gautas 2004 03 26, priimtas 2004 09 03