Medicina (Kaunas) 2004; 40 (9): 823-824

Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakultetui – 10 metų

Vilius Grabauskas
Žurnalo „Medicina“ Vyriausiasis redaktorius

Socialinė ir ekonominė pažanga, ypač sparčiai vykusi antrojoje dvidešimtojo amžiaus pusėje, lėmė ir žmonijos sveikatos situacijos epidemiologinę transformaciją. Infekcinės bei aplinkos taršos sukeltos ligos užleido vietą lėtinėms neinfekcinėms ligoms, kurios palaipsniui tapo didžiausia sveikatos problema ne tik ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, bet ir visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje, gyventojų sveikatos situaciją vertinant mirtingumo rodikliais, beveik devynios mirtys iš dešimties yra nuo kraujotakos sistemos, onkologinių, kvėpavimo sistemos ligų bei išorinių priežasčių. Ieškant lėtinių neinfekcinių ligų priežasčių, buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų, sukaupta pakankamai duomenų, įrodančių, jog šios patologijos vystymąsi lemia daug socialinių ir ekonominių bei gyvensenos veiksnių. Epidemiologijos mokslo bei profilaktinės medicinos pažanga parodė būdus, kaip derėtų mažinti riziką sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis įgyvendinant visuomenės sveikatos programas. Todėl iškilo poreikis ir būtinybė rengti naujos kartos visuomenės sveikatos specialistus, kurių žinios, kompetencija bei gebėjimai leistų planuoti ir įgyvendinti mokslu pagrįstas moderniosios visuomenės sveikatos programas.

Toks pat poreikis iškilo ir Lietuvai, juo labiau, kad formaliųjų moderniosios visuomenės sveikatos universitetinių studijų Lietuvoje iki 1994 m. nebuvo. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete nuo 1962 m. pagal medicinos gydytojų rengimo modelį buvo rengiami gydytojai higienistai. Ilgalaikio tarptautinio bendradarbiavimo dėka, visų pirma su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Kauno medicinos universitete (anksčiau institute, vėliau akademijoje) atliekami epidemiologiniai tyrinėjimai sudarė sąlygas susipažinti bei įsisavinti šiuolaikinės kovos su

lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis koncepcijas. Palaipsniui parengta daug specialistų, sugebančių ne tik pagal aukštus tarptautinius standartus atlikti mokslinius tyrimus, bet ir perteikti šias žinias bei sugebėjimus studijuojančiam jaunimui (1). 1990 m. pradėjus reformuoti Lietuvos sveikatos sistemą, ypač išryškėjo moderniosios visuomenės sveikatos specialistų stygius, todėl neatsitiktinai po atitinkamo pasirengimo 1994 m. Kauno medicinos universitete atidarytas savarankiškas Visuomenės sveikatos fakultetas, startavęs ketverių metų visuomenės sveikatos mokslų studijų programa. Intensyvus darbas ir glaudus tarptautinis bendradarbiavimas su PSO, Šiaurės šalių Visuomenės sveikatos mokykla, dalyvavimas Europos Sąjungos remiamuose projektuose kartu su Prancūzijos, Suomijos bei Švedijos specialistais sudarė sąlygas jau 1998 m. pradėti visuomenės sveikatos magistro ir doktorantūros studijų programas. Šiuo metu Kauno medicinos universitete sėkmingai funkcionuoja trijų pakopų moderniosios visuomenės studijų (bakalauro, magistro bei doktorantūros) ir baigiama susisteminti tęstinių studijų programa. Visuomenės sveikatos mokslus 2003–2004 mokslo metais įvairiose studijų programose studijavo 442 klausytojai: 213 – pagrindinėse (bakalauro), 193 – magistro (98 dieninėse ir 95 neakivaizdinėse) ir 32 – doktorantūros studijų programose.

Visuomenės sveikatos fakultetas dar labai jaunas – jam tik 10 metų. Tačiau jo indėlis į taip reikalingų Lietuvos sveikatos sistemai specialistų rengimą iš tiesų ženklus. Jo specialistų atliekami moksliniai tyrinėjimai žinomi ir vertinami ne tik Europoje, bet ir plačiai už jos ribų. Šiame žurnalo numeryje pateikiami visuomenės sveikatos mokslų krypties straipsniai atspindi tik nedidelę dalį plačių mokslinių tyrinėjimų.

Adresas susirašinėjimui:V. Grabauskas, KMU Profilaktinės medicinos katedra, Eivenių 4, 50166 Kaunas
El. paštas: vilgra@kmu.lt

1. Grabauskas V. Nuo klasikinių epidemiologinių tyrinėjimų iki sveikatos politikos formavimo (Kauno-Roterdamo epidemiologinės programos patirtis). (From

classical epidemiological research to health policy formulation: contribution of Kaunas-Rotterdam Inter- vention Study.) Medicina (Kaunas) 2003;39(12):1184-92.