Oksidacinis stresas ir endotelio disfunkcija

Dalia Jarašūnienė, Audrius Šimaitis

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyrius

Raktažodžiai: laisvieji radikalai, oksidacinis stresas, aterogenezė, endotelio disfunkcija, antioksidantai.

Santrauka. Šių dienų aktuali problema – tai visame pasaulyje augantis sergamumas ir mirtingumas nuo išeminės širdies ligos. Mokslininkų dėmesys nukreiptas į pradinę aterosklerozės stadiją, ankstyvąją diagnostiką ir galimybę sustabdyti šį procesą. Ankstyviausia aterosklerozės stadija – kraujagyslės vidinio sluoksnio, t. y. kraujagyslių endotelio, funkcijos sutrikimas, susijęs su subtiliais biocheminiais pokyčiais kraujagyslės sienelėje, palaipsniui peraugančiais į struktūrinius kraujagyslės sienelės pokyčius – aterosklerozinės plokštelės formavimąsi. Viena pagrindinių aterogenezės teorijų – tai laisvųjų radikalų teorija. Būtent laisvųjų radikalų perprodukcija arba sutrikusi jų neutralizacija sukelia oksidacinį stresą, kuris oksiduoja mažo tankio lipoproteinus, azoto oksidą, pažeidžia endotelio ląsteles ir sukelia endotelio funkcijos sutrikimus. Straipsnyje nagrinėjamos oksidacinio streso atsiradimo prielaidos, jo patofiziologija, ryšys su endotelio funkcijos sutrikimu. Kaip sumažinti oksidacinį stresą, pagerinti endotelio funkciją kol kas nėra visiškai aišku. Aptariamos įvairios grupės medikamentų (statinai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, aldosterono antagonistai, estrogenai, antioksidantai, vazodilatacinio poveikio b-blokatoriai (karvedilolis)), mažinančios oksidacinį stresą ir galbūt teigiamai veikiančios endotelio funkciją.

Adresas susirašinėti: D. Jarašūnienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Liepojos 45, 5809 Klaipėda. El. paštas: dalijara@delfi.lt

Straipsnis gautas 2003 01 20, priimtas 2003 08 28