Raktažodžiai: reumatoidinis artritas, registras, reumatoidinis faktorius, sveikatos būklė.

Santrauka. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Vilniaus miesto reumatoidiniu artritu sergančių ligonių ligos charakteristikas, sveikatos, darbingumo būklę, gydymo taktiką remiantis Vilniaus miesto reumatoidinio artrito registro duomenimis, palyginti šiuos duomenis su kitų šalių reumatoidinio artrito registrų duomenimis.

Medžiaga ir metodai. Vilniaus reumatoidiniu artritu sergančiųjų analizė atlikta naudojant Vilniaus reumatoidinio artrito registro, kuris įkurtas 1998 m. pabaigoje ir sudarytas iš 1018 reumatoidiniu artritu sergančių pacientų (iš 486506 suaugusių, vyresnių kaip 16 metų, Vilniaus miesto gyventojų), duomenis. Šio registro duomenys palyginti su Oslo reumatoidinio artrito registro, Norfolko artrito registro, Vokietijos uždegiminių reumatinių ligų registro duomenimis.

Rezultatai. 83,7 proc. pacientų buvo moterys, amžiaus vidurkis – 60,4 metų. Vidutinė ligos trukmė – 12,2 metų. 24 proc. sergančiųjų buvo darbingi, net 58,2 proc. apklaustųjų turėjo invalidumo grupę, vyravo antra ir trečia funkcinė klasės. Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo vartojo beveik visi (98,3 proc.) ligoniai, sergantys reumatoidiniu artritu. Gliukokortikoidus vartojo 74,3 proc. sergančiųjų, 53,5 proc. ligonių anksčiau skirtos gliukokortikoidų injekcijos į sąnarius, dažniausiai į kelių sąnarius. Ligą modifikuojančiais vaistais gydyti 85,6 proc. reumatoidiniu artritu sergančių ligonių, dažniausiai skirta šios grupės vaisto – sulfasalazino. Sąnarių chirurginis gydymas taikytas 13,4 proc. ligonių: sinovektomija – 8,7 proc., sąnarių protezavimo operacijos – 4,7 proc. ligonių. Protezuojama praėjus vidutiniškai 16 metų nuo ligos pradžios.

Išvados. Reumatoidiniu artritu dažniau serga vyresnio amžiaus moterys. Ligą modifikuojančių vaistų gerokai dažniau vartoja trumpai sergantys ligoniai, dažniausiai sulfasalaziną. Lietuvos žmonės, sergantys reumatoidiniu artritu, dažniau neturi darbo, didesnė jų dalis turi invalidumo grupes, jų yra didesnė funkcinė negalia. Ištirtų ir netirtų ligonių demografiniai duomenys yra panašūs.

Adresas susirašinėti: E. Gražulevičiūtė, VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, Žygimantų 9, 2001 Vilnius. El. paštas: edigra@delfi.lt

Straipsnis gautas 2003 03 21, priimtas 2003 05 19