Stipinkaulio distalinio galo intrasąnarinių lūžių gydymas ir komplikacijos

Romas Jonas Kalesinskas, Nerijus Varnas, Gintautas Mickevičius¹, Tomas Trakinis¹

Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinika, ¹Kauno medicinos universitetas

Raktažodžiai: sąnariniai lūžiai, stipinkaulio–alkūnkaulio distalinis sąnarys, palmarinis pakrypimas, radialinis nuolydis, radialinis aukštis.

Santrauka. Šios retrospektyviosios studijos tikslas – nustatyti komplikacijų dažnį ir jų priežastis po stipinkaulio intrasąnarinių lūžių gydymo. Tirti Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje ir Kauno medicinos universiteto klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje 1998–2000 m. dėl stipinkaulio distalinio galo sąnarinių lūžių gydyti ligoniai. Gydymo rezultatai vertinti kliniškai įvertinus sąnario judesius; skausmas vertintas pagal skausmo skalę ir McGill skausmo klausimyną. Analizuojant rentgeno nuotraukas, vertinti šie duomenys: palmarinis pakrypimas, radialinis nuolydis, radialinis aukštis. Taip pat vertintas distalinis stipinkaulio–alkūnkaulio sąnarys, bei tarpas tarp laivakaulio ir mėnulinio kaulo (lig. scapholunatum būklė). Gydymo rezultatai vertinti praėjus 1,5 ir 2 metams po lūžio. Gauti tokie duomenys: antrinės dislokacijos ir stipinkaulio sutrumpėjimas dažnesni tarp pacientų, gydytų gipsiniu tvarsčiu. Gydant išorinės fiksacijos aparatais, būna gera lūžgalių distrakcija, tačiau dėl minkštųjų audinių pertempimo dažnesnės tokios komplikacijos: pirštų kontraktūra, riešo nestabilumas. Sąnarinio paviršiaus nekongruentiškumas nulemia ankstyvą potrauminę artrozę ir ypač stiprius skausmus. Raiščių, jungiančių riešakaulius, pažeidimas, matomas tiriant rentgenu, sukelia riešo sąnario nestabilumą bei nuolatinį skausmą.

Adresas susirašinėti: N. Varnas, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė, Laisvės al. 17, 3000 Kaunas. El. paštas: nerkav@one.lt

Straipsnis gautas 2002 12 17, priimtas 2003 04 07