Raktažodžiai: vyresnio amžiaus recipientai, inkstų transplantacija, transplantatų išgyvenimas.

Santrauka. Šio darbo tikslas – įvertinti vyresnio amžiaus (vyresnių kaip 55 metų) recipientų inkstų transplantatų praradimą dėl ūminio ir lėtinio atmetimo. Išanalizuotos 1992 m. sausio – 2000 m. gruodžio mėnesiais atliktos 255 pirminės lavono inksto transplantacijos. Nagrinėjami 39 ligoniai nuo 13 iki 25 metų (1 gr.); 169 ligoniai nuo 26 iki 55 metų (2 gr.) ir 47 ligoniai nuo 56 iki 71 metų (3 gr.). Pagal lytį, HLA dermę ir HLA sensitizacijos dažnį visos grupės buvo lygiavertės. Stipriai sensitizuotų (PRA daugiau 50 proc.) buvo gerokai dažniau pirmoje grupėje negu antroje – 15 ir 5 proc. (p<0,05). Palaikomąją imunosupresiją sudarė ciklosporinas, metilprednisolonas, azatioprinas arba MMF (mycophenolate mofetyl). Aktuarinės tranplantato išgyvenimo kreivės sudarytos pagal modifikuotą Kaplano–Meierio metodą, atmetus prarastus inkstus dėl recipiento mirties su funkcionuojančiu transplatatu. Tirtos ligonių grupės lygintos taikant chi kvadrato (c2) kriterijų, p vertė gauta log–rank testu. Vienerių metų transplantato išgyvenimas 1, 2, 3 grupėse buvo 77,0, 86,0 ir 100 proc.; trejų metų – 74,0, 78,0 ir 88,0 proc.; penkerių metų – 67,0, 73,0 ir 88,0 proc.; septynerių metų – 54,0, 65,0 ir 88,0 proc., atitinkamai (skirtumai statistiškai reikšmingi lyginant 1 gr. su 3 gr. – p<0,005, 2 gr. su 3 gr. – p<0,025).

Adresas susirašinėjimui: T. Rainienė, VU ligoninė “Santariškių klinikos”, Santariškių 2, 2021 Vilnius