Medicina 2002; 38 (6): 585-591
Miokardo revaskulizacija lazeriu – tai praeities ar ateities gydymo metodas? (literatūros apžvalga)
Šarūnas Kinduris
Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas
Raktažodžiai: išeminė širdies liga, širdies chirurgija, transmiokardinė lazerinė revaskulizacija, angiogenezė.
Santrauka. Nepaisant dabartinės kardiologijos ir kardiochirurgijos pasiekimų, gydant sergančiuosius išemine širdies liga, daugėja skaičius ligonių, kuriems dėl difuzinio pobūdžio vainikinių arterijų pažeidimo nebegalima atlikti aortos ir vainikinių jungčių suformavimo operacijos arba perkutaninių angioplastinių procedūrų. Tai ir paskatino naujų alternatyvių gydymo metodų kūrimą. Subendokardinių ančių, maitinančių miokardo išemines zonas, tyrinėjimai atliekami jau nuo 1950 metų. Dar iki pradedant daryti aortos ir vainikinių jungčių suformavimo operacijas, perkutanines angioplastines procedūras ir transmiokardinę lazerinę revaskulizaciją, literatūroje buvo pateikiami įvairūs kanalėlių miokarde sukūrimo mechaniniai metodai siekiant pagerinti išeminio miokardo būklę. Šie pirmieji netiesioginės miokardo revaskulizacijos rezultatai nebuvo sėkmingi. Vėliau sukurta ir eksperimentiniais darbais pagrįsta transmiokardinė lazerinė revaskulizacija daugelyje pasaulio klinikų tapo nauju krūtinės anginos gydymo metodu, ypač dažnai naudojamu per pastaruosius penkerius metus.
Šioje literatūros apžvalgoje pateikiama transmiokardinės lazerinės revaskulizacijos raida, aptariami galimi jos veikimo mechanizmai, taip pat mokslinių tyrinėjimų duomenys, rodantys šio metodo privalumus ir trūkumus. Be to, nagrinėjamas transmiokardinės lazerinės revaskulizacijos panaudojimas išeminei širdies ligai gydyti. Išnagrinėta dauguma svarbiausių eksperimentinių darbų bei randomizuotų perspektyviųjų klinikinių multicentrinių studijų, publikuotų pasaulinėje medicinos literatūroje 1995–2001 metais.
Apžvelgus literatūrą, galima daryti išvadą, kad transmiokardinė lazerinė revaskulizacija nei padidina įsisenėjusia krūtinės angina sergančiųjų išgyvenamumą, nei pagerina jų miokardo funkciją. Tačiau šis metodas turi žymų, nors ir trumpalaikį, simptominį poveikį, kurio veikimo mechanizmas kol kas nepakankamai ištirtas. Tai siejama su įvairiais veiksniais: neoangiogeneze, miokardo uždegimine reakcija arba denervacija, paprasčiausiu placebo poveikiu. Daugumos autorių nuomone, transmiokardinė lazerinė revaskulizacija rekomenduotina tais atvejais, kai ligoniams, sergantiems medikamentiniam gydymui refrakterine krūtinės angina, dėl įvairių priežasčių negalima naudoti įprastų gydymo metodų (aortos ir vainikinių jungčių suformavimo operacijų, perkutaninių angioplastinių procedūrų ar širdies persodinimo) ir pabrėžiamas tolesnio šio gydymo metodo tyrinėjimo būtinumas.
Adresas susirašinėjimui: Š.Kinduris, KMU Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių 4, 3007 Kaunas. El. paštas: kinsar@one.lt
Straipsnis gautas 2002 03 12, priimtas 2002 03 25