Raktažodžiai: ūminis koronarinis sindromas, troponinas T, kreatinkinazė, kreatinkinazės izofermentas MB, laktatdehidrogenazė, spontaninė trombocitų agregacija, malondialdehidas, vitaminas A, cholesterolis, trigliceridai.

Santrauka. Darbo tikslas – nustatyti biocheminių rodmenų pokyčių ūminių koronarinių sindromų metu sąsają su kairiojo skilvelio sistoline funkcija – išstūmimo frakcijos dydžiu: kardiospecifinių rodmenų – TnT, CK-MB ir CPK bei LDH, bei kitų, laikomų “nespecifiniais” ūminių koronarinių sindromų atžvilgiu, bet su aterogeneze susijusių rodmenų: spontaninės trombocitų agregacijos intensyvumo, lipidų peroksidacijos rodmens serumo malondialdehido koncentracijos ir vitamino A, cholesterolio bei trigliceridų koncentracijų. 216 vyrų, kuriems diagnozuotas ūminis koronarinis sindromas – 40 ligonių su nestabilia krūtinės angina, 33 ligoniams, susirgusiems miokardo infarktu be Q bangos, ir 143 ligoniams, kuriuos ištiko Q bangos miokardo infarktas, tyrimai buvo atlikti 1, 2, 3, 6–8 dienomis ir išvykstant iš stacionaro (10–22 dieną). Pagal kardiospecifiniais rodmenimis įvertintą miokardo pažeidimą, pastarasis įvertintas indeksu HF, ligoniai suskirstyti į tris pogrupius – be miokardo pažeidimo; miokardo pažeidimas abejotinas ir didelio laipsnio miokardo pažeidimas. Bendrasis atvejų su sistoline disfunkcija (išstūmimo frakcija <40 proc.) dažnis be miokardo pažeidimo ir abejotino miokardo pažeidimo pogrupiuose buvo nedidelis ir mažai skyrėsi (14,3 ir 22,9 proc.), o didelio laipsnio miokardo pažeidimo pogrupyje tokių atvejų buvo 73,1 proc. Kiekvienoje iš trijų ūminių koronarinių sindromų grupių (ligonių su nestabilia krūtinės angina, sirgusių miokardo infarktu be Q bangos ir ligonių, kuriuos ištiko Q bangos miokardo infarktas) daugiausia atvejų su išstūmimo frakcija 40 proc. arba mažiau buvo tiriamųjų su didelio laipsnio miokardo pažeidimu pogrupyje. “Nespecifinių” rodmenų pokyčiai (maksimali spontaninė trombocitų agregacija pirmąją dieną, maksimali malondialdehido koncentracija 6–8 dieną, minimali vitamino A koncentracija trečiąją dieną, maksimalios vitamino A, cholesterolio bei trigliceridų koncentracijos pacientui išvykstant iš stacionaro), buvo adekvatūs pokyčiams, kurie jau ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyti žmonėms, kuriuos ištiko miokardo infarktas. “Nespecifinių” rodmenų pokyčiai buvo ryškiausi tiems ligoniams su ūminiu koronariniu sindromu, kuriems buvo nustatytas didelio laipsnio miokardo pažeidimas ir kairiojo skilvelio disfunkcija (išstūmimo frakcija <40 proc.).