Staigi išeminė (koronarinė) mirtis: klinikinių, patologoanatominių ir elektrofiziologinių tyrimų Kaune rezultatai
Juozas Blužas¹, Ele
na Stalioraitytė, Dalia Pangonytė, Ina Blužaitė¹Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Staigios mirties prognozavimo grupė¹ ir Kardialinės patologijos laboratorija
Raktažodžiai
: išeminė širdies liga, staigi išeminė mirtis, klinikinė patologija, prognozavimas.Santrauka
. Straipsnyje nagrinėjama staiga (per 6 val.) nuo išeminės širdies ligos ikihospitaliniu laikotarpiu ir stacionare nuo kliniškai nustatyto miokardo infarkto mirusiųjų lėtinės išeminės širdies ligos bei ūminių vainikinių arterijų ir miokardo pažeidimų charakteristika, elektrofiziologiniai (elektrokardiografiniai, EKG) požymiai, kurie matematinės analizės metodais gali būti įvertinti kaip staigios išeminės (koronarinės) mirties pranašai.Įrodyta, kad didžioji dalis staiga ne ligoninėje mirusiųjų sirgo kliniškai ir morfologiškai raiškia išemine širdies liga. Jų staigi mirtis buvo mirtis nuo miokardo infarkto ir dažniausiai ankstyvuoju jo laikotarpiu. Miokardo infarktas įvyksta plyšus arba erozavusis nestabiliajai aterosklerozinei plokštelei ir susidarius intraintiminei, pasieninei bei obturacinei spindžio trombozei ir galbūt ją lydinčiai vazokonstrikcijai.
Nustatyta, kad skilvelių vėlyvieji potencialai ir širdies ritmo variabiliškumo sumažėjimas gali būti staigios mirties pranašais. T dantelio alternacijai nustatyti naudotas spektrinės analizės metodas staigios mirties prognozei yra neinformatyvus. Atlikus biofizikinę EKG analizę, galima 75 proc. tikslumu nustatyti vainikinių arterijų susiaurėjimą (verifikuota koronarografiškai).