Ikioperacinis stambiafrakcinis švitinimas kombinuotai gydant I-III A stadijų nesmulkialąstelinį plaučių vėžį

Saulius Cicėnas

Lietuvos onkologijos centras

Raktažodžiai: plaučių vėžys, kombinuotas plaučių vėžio gydymas, stambiafrakcinis švitinimas.

Santrauka. Įvertinti ligonių, sergančių operabiliu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, stambiafrakcinio ikioperacinio švitinimo efektyvumą. 1993–1999 metais LOC Torakalinės chirurgijos skyriuje dėl plaučių vėžio atliktos 653 plaučių rezekcinės operacijos. 134 ligoniai (20,5 proc.) iki operacijos buvo gydomi kombinuotai: 68 ligoniai (53,9 proc.) buvo švitinti prieš operaciją iš jų: 38 ligoniai, sergantys periferiniu plaučių vėžiu, gavo 7 Gy apšvitą ir 30 ligonių, sergančių centriniu plaučių vėžiu, gavo 20 Gy apšvitą (tiriamoji grupė). Šie ligoniai buvo lyginami su 66 ligoniais (49,2 proc.), kuriems gydymas buvo pradėtas nuo radikalios rezekcijos (kontrolinė grupė). Tiriamojoje grupėje gavę 7 Gy apšvitą ligoniai pagal stadijas (TNM) buvo: T1-2 N0 –17 ligonių, T2 N –17, T1 N1 – 4, T3 N1 – 6, T3 N2 – 4, T3 N0 – 7 ligoniai. Gavę 20 Gy apšvitą ligoniai pagal stadijas (TNM) buvo: T1-2 N0 –10 ligonių, T2 N1 – 3, T1 N1 – 2, T3 N1 – 3, T3 N2 – 5, T3 N0 –7 ligoniai. Tiriamosios grupės ligoniams, ištyrus prieš operaciją, tolimųjų metastazių nerasta. Tiriamojoje grupėje po 7 Gy apšvitos atlikta operacijų: pulmonektomija – 22 (68,7 proc.) ligoniams, lobektomija – 3 (9,3 proc.), bilobektomija – 2 (6,2 proc.), kombinuota pulmonektomija –5 (15,6 proc.) ligoniams, o po 20 Gy apšvitos: lobektomija – 10 (33,3 proc.) ligonių, bilobektomija - 5 (16,6 proc.), pulmonektomija – 7 (23,3 proc.), kombinuota pulmonektomija – 8 (26,6 proc.) ligoniams. Po 7 Gy švitinimo ir operacijos ligonių būklė buvo lyginama su būkle 32 ligonių, kuriems gydymas buvo pradėtas operacija. Kontrolinės grupės ligoniai pagal stadijas buvo: I stadija – 12 (37,5 proc.) ligonių, II stadija – 5 (15,6 proc.), III A stadija – 15 (46,8 proc.) ligonių. Atliktos operacijos: lobektomijos – 3 (9,3 proc.) ligoniams, bilobektomijos – 2 (6,2 proc.), pulmonektomijos – 22 (68,7 proc.) ir kombinuotos pulmonektomijos – 5 (15,6 proc.) ligoniams. Tie ligoniai, kurie buvo apšvitinti 20 Gy ir kuriems po to atlikta operacija, buvo lyginami su 34 ligoniais, kuriems gydymas pradėtas operacija. Kontrolinės grupės ligoniai pagal stadijas buvo: I stadijos – 8 (23,5 proc.) ligoniai, II stadijos – 6 (17,6 proc.) ligoniai, III stadijos – 20 (58,8 proc.) ligonių. Atlikta operacijų: lobektomijų – 11 (32,5 proc.) ligonių, bilobektomijų – 4 (11,7 proc.), pulmonektomijų – 10 (29,4 proc.), kombinuotų pulmonektomijų – 9 (26,4 proc.) ligoniams. Prieš operaciją tiriamosios grupės ligoniai vienkartinai buvo apšvitinami 7 Gy, o kitą dieną buvo atliekamos operacijos. 20 Gy švitinimas buvo atliekamas 4 dienas švitinant po 5 Gy per dieną, o kitą dieną atliekama operacija. Tiems ligoniams, kuriems po operacijos ir ikioperacinio švitinimo buvo rasta metastazių sritiniuose limfmazgiuose, toliau buvo švitinami smulkiomis frakcijomis iki 40 Gy suminės dozės 40 Gy. Pooperacinių komplikacijų tiriamojoje grupėje buvo: broncho fistulė – 6 (8,8 proc.) ligoniams, obstrukcinė pneumonija – 30 (44,1 proc.), širdies ir plaučių nepakankamumas – 6 (8,8 proc.) ligoniams, 2 (5,2 proc.) ligoniai mirė. Kontrolinėje grupėje pooperacinės komplikacijos buvo: hemotoraksas – 4 (5,8 proc.) ligoniams, broncho fistulė – 5 (13,2 proc.), obturacinis bronchitas – 30 (44,1 proc.), širdies kraujagyslių nepakankamumas – 6 (8,8 proc.) ligoniams. Po ikioperacinio švitinimo nuo 31,5–56,5 proc. atvejų pasiekta dalinė naviko regresija, 30–55,7 proc. ligonių – proceso stabilizavimas, 3,3 proc. ligonių – visiška klinikinė naviko regresija. Po ikioperacinio švitinimo navikai ataugo 23 proc. ligonių, kontrolinėje grupėje – 68 proc. Pastebėta, kad navikų atauga daugiau, didėjant ligos stadijai. Pooperacinių komplikacijų skaičius švitintų ligonių grupėje svyravo tarp 2,9–48 proc., o kontrolinėje grupėje – 69 proc. atvejų. Penkerių metų ligonių išgyvenimas skiriasi tik per pirmuosius trejus metus švitintų ligonių naudai, bet dar po dvejų metų gyvenimo trukmė tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse nesiskiria.