Trachėjos ir bronchų stentavimas
(patirtis ir perspektyva)Vygantas Gruslys, Ričardas Janilionis
Vilniaus universiteto Krūtinės chirurgijos klinika
Raktažodžiai:
trachėjos ir bronchų susiaurėjimas, stentavimas.Santrauka.
Tikslas – apžvelgti tracheobronchinio stentavimo patirtį. Tracheobronchinio stentavimo ištakos prasideda XIX amžiaus pabaigoje. Per praėjusį šimtmetį trachėjos ir bronchų stentai buvo gerokai ištobulinti. Tačiau vis dar vykdomi eksperimentiniai tyrimai. Iki šių dienų naudojami keliolikos tipų stentai. Tai rodo, kad idealus dar nėra sukurtas, todėl daugelis stentus gaminančių kompanijų ir klinikų stengiasi juos tobulinti.Pagrindiniai sunkumai, s
u kuriais susiduriama šiais laikais stentuojant kvėpavimo takus, yra trachėjos ir bronchų sienos traumavimas bei granuliacinio audinio susidarymas apie stento galus, stento dislokacija, obturacija bronchų sekretu, stento savybių kitimas jam būnant kvėpavimo takuose – dėl to juos reikia periodiškai keisti. Siekiant šių sunkumų išvengti, kuriami anatominių formų silpnai radioaktyvūs biologiniai stentai.