Žiedadulkių sukelto alerginio kvėpavimo takų uždegimo pokyčiai taikant specifinę imunoterapiją
Jūratė Staikūnienė, Raimundas Sakalauskas
Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinika
Raktažodžiai:
alerginis uždegimas, žiedadulkė, specifinė imunoterapija.Santrauka.
Alergija augalų žiedadulkėms kvėpavimo takuose dažniausiai pasireiškia alerginiu rinitu, o penktadaliui ligonių ir sezonine bronchų astma. 38 ligoniams, sergantiems žolių žiedadulkių sukeltu alerginiu rinitu ir (ar) bronchų astma, išanalizuoti alerginio uždegimo rodmenys iki gydymo (nesant alergijos požymių) ir po gydymo, augalų žydėjimo metu. 21 iš jų taikyta specifinė imunoterapija šunažolės ir motiejuko alergenų skiepu. Imunoterapija sumažino odos jautrumą šunažolės ir motiejuko alergenams (p<0,05). Tyrimo pradžioje abiejų grupių ligonių kraujyje nustatytas padidėjęs šunažolei ir motiejukui specifinių E klasės imunoglobulinų kiekis. Po imunoterapijos, pasireiškus respiracinės alergijos simptomams, jis statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05), o kontrolinės grupės ligoniams reikšmingai nepakito. 74 proc. tiriamųjų nustatytas padidėjęs bendrasis E klasės imunoglobulinų kiekis kraujyje, kuris statistiškai reikšmingai padidėjo po imunoterapijos (p<0,05). Augalams žydint, kraujyje padaugėjo eozinofilų (p<0,001), nosies sekrete jų pokytis buvo nereikšmingas. Eozinofilų pokyčiai tarp abiejų grupių ligonių nesiskyrė. Nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp tirtųjų alerginio uždegimo rodmenų, suminės alergenų skiepų dozės. Taigi specifinės imunoterapijos reikšmingą poveikį imuninei sistemai ir alerginio kvėpavimo takų uždegimo grandims galima nustatyti jau po pirmojo ikisezoninio gydymo kurso.