Gailutė Bernotienė, Ričardas Radišauskas, Daiva Rastenytė

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas

Duomenų šaltinis – išeminės širdies ligos registras, vykdomas vadovaujantis PSO ekspertų rekomendacijomis, skirtomis tarptautinei programai MONICA, bei standartizuota medicinos pagalbos tyrimo anketa. Tiriamųjų kontingentas: Kauno miesto gyventojai, ištikti ŪMI ir paguldyti į Kauno klinikines ligonines 1996 m. sausio 1 – gruodžio 31 dienomis bei priskirti “tikrojo” ŪMI arba “galimojo” ŪMI epidemiologinių diagnostinių kategorijų (EDK) grupėms.

Per pirmąsias 4 val. nuo angininio skausmo pradžios į medicinos tarnybas vienodai dažnai kreipėsi tiek 25-84 metų vyrai (38,1 proc.), tiek moterys (34,0 proc.). Sąsajos tarp ligonių amžiaus ir laiko, praėjusio nuo skausmų krūtinėje pradžios iki kreipimosi į medicinos tarnybas, nerasta. Nuo skausmų krūtinėje pradžios greičiau (iki 4 val.) pagalbos į gydytoją kreipėsi 25–84 metų vyrai, ištikti ŪMI ir priskirti “tikrojo” ŪMI EDK, negu atitinkamo amžiaus vyrai, priskirti “galimojo” ūminio miokardo infarkto epidemiologinių tyrimų kategorijos grupei, o moterys, ištiktos ŪMI ir priskirtos tiek “tikrojo” ŪMI, tiek “galimojo” ŪMI EDK, į medicinos tarnybas dažniau kreipėsi per 4–24 val. Į greitosios medicinos pagalbos tarnybą medicinos pagalbos kreipėsi 62,3 proc. asmenų, ištiktų ŪMI. Į GMP gydytojus dažniau kreipėsi vyresni vyrai, ištikti ŪMI, kurie buvo priskirti “tikrojo” ŪMI EDK grupei, o priskirti “galimojo” ŪMI EDK grupei – į poliklinikos gydytoją. Trombolizinis gydymas buvo skirtas tik kas vienuoliktam vyrui ir vos trims procentams moterų; vainikinių arterijų perkutaninė angioplastika – 4,9 proc. vyrų ir 1,2 proc. moterų. Vyrams, ištiktiems ŪMI ir priskirtiems “tikrojo” ŪMI EDK grupei, trombolizinis gydymas buvo skiriamas dažniau negu vyrams, priskirtiems “galimojo” ŪMI EDK grupei.