Reziumė. Straipsnyje išanalizuotas vaikų ir paauglių (0-19 metų) mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų Lietuvoje 1988-1997 m. Naudoti Lietuvos Statistikos departamento duomenys apie mirusiuosius. Mirtingumo rodikliai apskaičiuoti 100 tūkst. gyventojų ir standartizuoti amžiaus atžvilgiu. Dažniausia vaikų ir paauglių mirties priežastis Lietuvoje – nelaimingi atsitikimai ir traumos. Ši mirties priežastis bendrojoje mirties priežasčių struktūroje sudarė 35 proc. (tarp berniukų – 40,7 proc., tarp mergaičių – 25,8 proc.). Eismo nelaimės mirtingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų struktūroje sudarė didžiausiąją dalį – 31,6 proc. tarp berniukų ir 25,8 proc. tarp mergaičių. Antrojoje vietoje buvo paskendimai – 24,2 proc. tarp berniukų ir 18,8 proc. tarp mergaičių. Iš visų mirusių nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų net 11,5 proc. berniukų ir 8,0 proc. mergaičių nusižudė. Tarp kūdikių mirčių vyravo užspringimas, 1-4 metų vaikų – paskendimai, 5-9 metų – eismo nelaimės, 10-14 metų – tarp berniukų eismo nelaimės ir paskendimai užėmė vienodą dalį, tarp mergaičių – paskendimai, sulaukus 15-19 metų, daugiausia paauglių žuvo eismo nelaimėse. Berniukų mirtingumo rodikliai nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų buvo daug didesni nei mergaičių. Tai ypač pastebima vyresnėse amžiaus grupėse. Didžiausias berniukų mirtingumo rodiklis buvo 15-19 metų grupėje (116,1/100 tūkst. gyventojų), o mergaičių – iki 1 metų (54,8/100 tūkst. gyventojų). Vaikų ir paauglių iki 19 metų mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų nuo 1988 iki 1997 m. turėjo tendenciją mažėti (statistiškai reikšmingai mažėjo 1-4 metų berniukų ir mergaičių ir 5-9 metų berniukų mirtingumas).