Vaikų ūminės kardiologinės būklės
Ilona Stirbienė, Birutė Šinkūnienė, Šarūnas Rudaitis, Tomas Kondratas, Daliuta Rimkuvienė
Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika
Raktažodžiai: kardiogeninis šokas, stazinis širdies nepakankamumas, obstrukcinis kardiogeninis šokas, naujagimiai
, kūdikiai, vaikai.Reziumė. Straipsnio tikslas - kaip pažinti kardiogeninį šoką ir ką būtina atlikti, įsivaizduojant ligonio kelią nuo pirmojo gydytojo apžiūros iki specializuotos medicinos pagalbos vaikų intensyviosios terapijos skyriuose.
Ūminės kardiologinės būklės nėra dažniausios vaikų mirties priežastys, kardiogeninis šokas retesnis už hipovoleminį ar distribucinį, tačiau būtent kardiogeninės ūminės būklės sunkiau atpažįstamos, todėl ir neskiriamas reikiamas gydymas.
Įtarus šoką, ypač, jei kartu diagnozuojamas ir kvėpavimo sutrikimas, visada būtina skirti nuo kardiogeninio šoko. Įvertinamas širdies dydis, pakitimai plaučiuose (edema ar sumažėjusi kraujotaka), kepenų dydis, skubiai atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma, o vėli
au echokardioskopija.Jei ligonis ištiktas kardiogeninio šoko, skirtingai nuo kitų šokų ribojami skysčiai, skiriama diuretikų.
Pagrindiniai kardiogeninio šoko gydymo principai: tausojamas širdies darbas (oksigenacija, normotermija, sedacija, analgezija, fizinio krūvio ribojimas, elektrolitų, glikemijos korekcija), ribojami skysčiai ir natris, skiriama diuretikų, inotropinių vaistų (dopaminas, dobutaminas, fosfodiesterazės inhibitoriai), vazodilatatorių.Svarbu atpažinti obstrukcinį kardiogeninį šoką, specifinius jo požymius, kadangi tokiais atvejais būtina kuo greičiau pradėti specifinį gydymą bei susilaikyti nuo inotropinių vaistų bei vazodilatatorių.