Naujieji antidepresantai ir jų veikimo būdai

Audrius Sveikata, Algis Mickis

KMU Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedra

Raktažodžiai: antidepresantai, SSRI, SNRI, NaSSA, NARI, veikimo būdas, farmakokinetika.

Reziumė. Naujiesiems antidepresantams (paroksetinui, sertralinui, fluvoksaminui, nefazadonui, venlafaksinui, mirtazapinui ir reboksetinui) būdingas panašus veiksmingumas palyginus su tricikliais antidepresantais ir monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriais, tačiau pirmieji sukelia daug mažiau nepageidaujamų reakcijų. Farmekonominių tyrimų duomenimis, juos vartoti yra pigiau (angl. cost-effective) nei senuosius antidepresantus, be to paprasčiau galima parinkti ir skirti tinkamą dozę bei vartoti tiek ilgai, kiek reikia. Anksčiau Lietuvoje registruotiems selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitoriams (SSRI), ir vėliau – serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriams (SNRI), noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriams (NARI) ir noradrenerginiams ir specifiniams serotoninerginiams antidepresantams (NaSSA) būdingas skirtingas veikimo būdas. Sukuriama vis labiau selektyvesnių vaistų nuo depresijos, daugėja indikacijų. Nustatyta, kad receptorių jautrumo adaptaciniai pokyčiai gali sąlygoti vėlesnį antidepresantų poveikį, tačiau naujųjų preparatų nuo depresijos veikimo būdas taip pat grindžiamas noradrenalino (NA) ir serotonino (5HT) koncentracijos padidėjimu sinapsiniame plyšyje.

Nors atliekama vis daugiau tyrimų ir gaunama duomenų apie periferinių ir centrinių serotoninerginių (ypač 5HT1), adrenerginių (alfa 1, alfa 2 ir beta 1) bei dopaminerginių (D1 ir D2) receptorių vaidmenį depresijai gydyti ir nepageidaujamas reakcijas, šios sunkios ligos etiopatogenezė iki šiol neaiški.