Fotovaisto pasiskirstymas žiurkės ir embriono audiniuose (spektroskopinis tyrimas)

Gražina Graželienė¹, Violeta Žalgevičienė³, Janina Didžiapetrienė¹, Janina Žukienė³, Angelė Sukackaitė¹, Vladislavas Legenis², Ričardas Rotomskis^{1, 2}

Vilniaus universiteto ¹Onkologijos instituto Biomedicininės fizikos laboratorija, ²Lazerinių tyrimų centro Biofotonikos laboratorija, ³Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra

Raktažodžiai: fluorescencinė spektroskopija, fotovaistas, embriogenezė, placenta, embrionai.

Santrauka. Darbo tikslas. Nustatyti fotosensibilizatoriaus fotofrino II susikaupimą vaikingos žiurkės organuose, placentoje ir embrionuose bei ištirti, kurios embriogenezės stadijos metu fotosensibilizatorius efektyviausiai kaupiasi embrionuose.

Tyrimui naudotos Wistar linijos (160–240 g) žiurkės. Patelės nakčiai buvo paliekamos kartu su patinais. Po 24 valandų buvo daromas patelės makšties tepinėlis ir ieškoma spermatozoidų. Para, kai tepinėlyje nustatomi spermatozoidai, laikoma 0 apvaisinimo para.

Pasirinktomis (7-ąją, 14-ąją, 16-ąją, 18-ąją ir 20-ąją) embriogenezės paromis, žiurkėms į uodegos veną buvo sušvirkšta fotosensibilizatoriaus fotofrino II 5 mg/kg dozė. Praėjus 24 valandoms po fotovaisto sušvirkštimo, žiurkes užmigdžius, buvo imami šie organai: smegenys, blužnis, kepenys, inkstai, plaučiai, gimda, placenta bei embrionai. Iš paimtų organų paruošiami preparatai fluorescencinei spektroskopijai. Kiekvienam preparatui atliekama 10–15 matavimų įvairiuose taškuose. Audinių sensibilizuota fluorescencija ex vivo matuota naudojant „Ocean Optics S2000-Fl“ šviesolaidinį fluorimetrą žadinant bandinį mėlyna šviesa (λ=400 nm).

Lyginamieji fluorescencijos spektrų tyrimai 7-ąją, 14-ąją, 16-ąją, 18-ąją ir 20-ąją embriogenezės paromis, parodė, jog 7-ąją embriogenezės parą fotovaisto embrione susikaupia daugiausia, o kitomis paromis užfiksuotas didelis fotosensibilizatoriaus susikaupimas gimdoje bei placentoje. Tyrimo duomenys rodo, jog fotofrino II kaupimasis embrione priklauso nuo embriogenezės stadijos ir galbūt sąlygotas placentinio barjero pralaidumo. Tyrimo duomenimis, fotovaistas gali sukelti embriono pažaidas, švitinant fotosensibilizuotas vaikingas žiurkes taškuose, išsidėsčiusiuose arti embriono.

Adresas susirašinėti: G. Graželienė, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Biomedicininės fizikos laboratorija, Polocko 2, 01204 Vilnius. El. paštas: grazina.grazeliene@takas.lt

Straipsnis gautas 2005 11 07, priimtas 2005 12 15