Raktažodžiai: radioterapija, chemoterapija, chemoradioterapija, taksanai.

Santrauka. Stemplės vėžys – didžiausią geografinio paplitimo įvairovę turintis piktybinis navikas. JAV 2002 metais užregistruota apie 13100 stemplės vėžiu sergančių pacientų ir 12600 mirusiųjų nuo šios ligos. Sergamumas stemplės vėžiu Lietuvoje nėra labai aukštas. Lietuvos vėžio registro duomenimis, per 2001 metus nustatyti 163 stemplės vėžio susirgimo atvejai ( t. y. 4,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Pagrindiniai stemplės navikų etiologiniai faktoriai ir stemplės vėžį predisponuojančios būklės yra rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, dietos režimas ir kiti genetiniai faktoriai.

Stemplės vėžio gydymas yra labai sudėtingas, nes tik kompleksinis gydymas pagerina išgyvenamumo rodiklius. Tik chirurginis gydymas, išskyrus 0 ir I stemplės vėžio stadijas, yra mažai efektyvus. Tik radioterapijos panaudojimas per pastaruosius penkerius metus labai susiaurėjo ir įgavo tik paliatyvų pobūdį. Radioterapija naudojama greitam rijimo funkcijos atkūrimui iki operacijos siekiant sumažinti naviko dydį ir padaryti naviką operabiliu. Po operacijos (įprastai 50–60 Gy) spindulinė terapija skiriama siekiant sumažinti vietinio naviko ataugimo atsiradimo galimybę. Tačiau šie spindulinio gydymo metodai neprailgina išgyvenamumo.

Chemoterapijos vaidmuo gydant stemplės vėžį, tapo reikšmingesnis tik pastarąjį dešimtmetį. Sukurta naujos kartos citostatinių medikamentų, pažangių citostatinių medikamentų vartojimo metodikų, atsirado galimybių taikyti didesnes citostatikų dozes ir saugiai pašalinti šalutinius reiškinius, kurie sąlygojo mirtingumo padidėjimą. Didžiausias chemoterapijos vaidmuo yra jos taikymas kartu su spinduline terapija. Ikioperacinė chemoterapija, lyginant su chirurginiu gydymu, įrodyta ir prospektyviųjų studijų. Paskutinės klinikinės I–II fazės studijos pateikia daug vilčių teikiančių rezultatų skiriant taksanų, cisplatinos, fluoropirimidino derivatų, topoizomerazės inhibitorių, gemcitabino derinius kartu su radioterapija, tačiau galutinių išvadų (išgyvenamumo, laikotarpio be ligos atsinaujinimo) gali tekti laukti kelerius metus. Metastazavusio ar vietiškai progresuojančio stemplės vėžio atvejais taikomas paliatyvus chemoterapinis gydymas. 5-Fluoruracilo ir cisplatinos derinys, mitomicinas prailgina išgyvenamumą lyginant su geru palaikomuoju gydymu, tačiau statistiškai nepatikimai.

Adresas susirašinėjimui: A. Česas, Klaipėdos ligoninės Chemoterapijos skyrius, Liepojos 41, 5808 Klaipėda

Straipsnis gautas 2003 09 05, priimtas 2003 11 06