Raktažodžiai: plaučių vėžys, chirurginis gydymas, pooperacinė radioterapija ir chemoterapija.

Santrauka. Darbo tikslas. Įvertinti pooperacinės chemoterapijos ir chemoradioterapijos reikšmę ligoniams, sergantiems vietiškai išplitusiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, nustatyti naviko ataugimo laiką, ligonių gyvenimo trukmę.

Šis darbas – tarptautinio IALT (International Adjuvant Lung Cancer Trial) tyrimo dalis. 1999–2000 m. ištyrėme 65 ligonius, kurie po operacijos buvo gydyti vaistais arba (ir) spinduliais (tiriamoji grupė) ir jų duomenis lyginome su 45 ligonių, kuriems po operacijos papildomo gydymo neskirta (kontrolinė grupė). 31 tiriamosios grupės ligoniui (48,4 proc.) skirta pooperacinė chemoterapija cisplatina ir vinblastinu, 34 ligoniams (53,1 proc.) radioterapija ir chemoterapija. Tiriamosios grupės ligoniai pagal ligos stadijas buvo IIA stadijos – 30 ligonių (46,1 proc.); IIB stadijos – 6 ligoniai (9,2 proc.); IIIA stadijos – 29 ligoniai (44,6 proc.). Tiriamosios grupės ligoniai pagal morfologiją: 44 ligoniams (67,6 proc.) plokščialąstelinis vėžys; 16 ligonių (24,6 proc.) liaukinis vėžys; 2 ligoniams (3,0 proc.) adenoplokščialąstelinis vėžys; 1 ligoniui (6,5 proc.) stambiųjų ląstelių vėžys; 1 ligoniui (6,5 proc.) šviesiųjų ląstelių vėžys. Pagal operacijas: lobektomija – 20 ligonių (30,7 proc.), bilobektomija – 6 ligoniams (9,2 proc.), pleuropulmonektomija – 13 ligonių (20 proc.), kombinuota pulmonektomija – 13 ligonių (20 proc.), paprasta pulmonektomija – 12 ligonių (18,4 proc.). Tiriamosios grupės ligoniams metastazių N1 limfmazgiuose rasta 42 ligoniams (65,6 proc.), N2 limfmazgiuose – 22 ligoniams (34,3 proc.). Chemoterapija taikyta 1, 8, 15, 22, 29 dienos po operacijos, vėliau kas dvi savaitės 43, 57, 71 ir 85 dienos po operacijos (cisplatina – 80 mg/m², vinblastinas – 1,8 mg/m²). Chemoterapija buvo pradedama ne vėliau kaip 60 dienų po operacijos. Spindulinis gydymas pradėtas po 10 dienų nuo paskutinės chemoterapijos suleidimo. Rezultatai. Kontrolinės grupės ligoniai pagal stadijas ir operacijas atitiko tiriamosios grupės ligonius. Po keturių kursų chemoterapijos 61,2 proc. ligonių atsirado šalutinių reiškinių: 36,2 proc. – leukopenija, 26,3 proc. – plaukų slinkimas. Komplikacijos: 12,3 proc. – pneumonija, 32,7 proc. – obstrukcinis bronchitas, 1,2 proc. – kraujavimas (atlikta retorakotomija). Po operacijos daugiausia ligos atkryčių – 42,8 proc. užfiksuota po kombinuotų pulmonektomijų. Ligoniams, kurie gydyti tik chirurgiškai 26,6 proc. iš jų atkrytis užfiksuotas trejų metų laikotarpiu. Vidutinė gyvenimo trukmė, taikant papildomą gydymą – 21,3 mėn. ir svyravo priklausomai nuo stadijos – nuo 38,6 iki 13,5 mėn., ligoniai, sergantys liaukiniu vėžiu, gyveno 24,1 mėn., plokščialąsteliniu vėžiu – 28,2 mėn. Išvados. Pooperacinės papildomos terapijos reikšmė nėra visiškai ištirta. Nei chemoterapija, nei chemoradioterapija žymiai nepagerina vėlesnių gydymo rezultatų: tiriamojoje grupėje trejų metų gyvenimo trukmė, taikant chemospindulinį gydymą, buvo 42,2 proc., chemoterapiją – 37,2 proc.; kontrolinėje grupėje gydant tik chirurgiškai – 19,7 proc. Pooperacinio gydymo efektyvumą nulemia operacijos radikalumas, limfmazgių šalinimo būdai, metastazės limfmazgiuose, naviko morfologija ir pooperacinės komplikacijos.

Adresas susirašinėjimui: S. Cicėnas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių 1, 2021 Vilnius. El. paštas: cicenas@loc.lt

Straipsnis gautas 2003 09 01, priimtas 2003 11 05